Vladimiras Laučius. Nemuno aušra ir žurnalistikos sutema

Ištrauka iš straipsnio

Žinote, kaip teisinasi dvigubų standartų mėgėjai? Jie atsako kaltinimu į kaltinimą. Jie sako, kad jų oponentai užsiiminėja whatabout’izmu. Whatabout’izmas – kai diskusijoje ginamasi sakant, jog oponentai – ne geresni už ginamuosius, nes elgiasi lygiai taip pat arba dar blogiau.

Kalbamu atveju whatabout’izmas reikštų, kad ginate V. Blinkevičiūtę teigdamas, jog I. Šimonytė elgėsi nė kiek ne geriau. Ir tie, kurie kaltina whatabout’izmu, galėtų būti teisūs, jei ginčas vyktų tarp dviejų politinių stovyklų: tų, kurie palaiko veikėją „A“, ir tų, kurie palaiko veikėją „B“.

Bet mūsų situacijoje veikėjų yra ne du, o trys, nes prisideda veikėjas „C“: žiniasklaida. Ir esminis priekaištas yra ne veikėjui „A“, kuris elgiasi blogai, arba veikėjui „B“, kuris elgiasi ne geriau už „A“, o veikėjui „C“, kuris tiesiog blogai dirba savo darbą. Blogai dirba, nes yra neobjektyvus, ir, užuot informavęs visuomenę, kaip jam liepia žiniasklaidos misija, bruka šališkus vertinimus ir dirba vienai iš tarpusavyje kovojančių pusių: vienų melą kukliai nutyli, kitų melą – visokeriopai išpučia.

Whatabout’izmas apskritai yra klaidinanti sąvoka, nes jos etimologija byloja ne apie argumentacijos „pats pažiūrėk į veidrodį“ tariamą loginį klaidingumą, o tiesiog – apie netinkamą palyginimą (kai sovietų nusikaltimai prilyginami Vakarų pasaulio ydoms). Bet pastaruoju metu tam tikras mūsų visuomenės segmentas, kurio mąstymas dar nesusiformavęs, o žodžio laisvė jau veržiasi per kraštus ir liejasi iš burnos, labai mėgsta baksnoti whatabout’izmu į tai, kas jam nepatinka. Mada.

(visas straipsnis – 15min.lt)

——-

Mūsų žurnalistika dideliais žingsniais žengia į naują kokybės lygį. Plinta mada formuoti visuomenės nuomonę apie politikos reikalus, kalbinant su politika (ir juolab analitika) mažai bendra turinčius asmenis.

Pvz., straipsnio antraštė: „Žinomi žmonės pasakė, ką galvoja apie…“ O tie „žinomi žmonės“ – tai tiesiog nežmoooniškos garsenybės, tviskantis visuomenės dėmesio epicentras, kaip, tarkime, kiekviena Andriaus Šedžiaus širdies dama arba net galimai ir pats Andrius Šedžius; o lia lia pupytės, keičiančios veiklos profilį iš visai pramoginio į truputį politinį; koks nors labai garsus atlikėjas arba žinovas, apie kurį jūs net negalite pasakyti, ką ir kodėl jis atlieka arba ką ir iš kur jis žino; garsi klijuotų blakstienų ekspertė, išmokusi klijuoti etiketes; koks nors depiliacijos karalaitis, susidomėjęs politine anatomija, arba tapatybę keičiantis vakarėlių liūtas, užsimanęs pabūti ir politikos pasaulio vilku.

Bandote nuteikti skaitytojus prieš / už kurią nors politinę nuostatą, įsitikinimą, tendenciją, pažiūrų sistemą, politiką ar rinkėjų grupę? Uždėkite antraštę: „Garsenybės pasakė, ką galvoja apie…“ Ir pateikite tai kaip dienos politinę aktualiją. Dar išsiųskite pušą į mobiliuosius prietaisus, kad maža nepasirodytų. Super!

Veidaknygė