Vokietijoje migrantų integracija ir apgyvendinimas kasmet reikalauja reikšmingų išlaidų iš valstybės biudžeto, o kai kurie migrantai iš to sugeba uždirbti dideles sumas.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje 23 metų Sirijos pilietis gauna apie 13 000 eurų per mėnesį už tai, kad savo bute apgyvendina penkis nepilnamečius migrantus. Pranešama, kad tokie atvejai tampa vis dažnesni ir, anot NIUS, šis modelis Vokietijoje tampa tam tikru „verslo modeliu“. Kartu su migrantais, uždarbį gauna ir jaunimo gerovės tarnybos bei privačios įmonės, kurios dalyvauja apgyvendinimo organizavime.
Daugelis migrantų, pristatomų kaip „nelydimi nepilnamečiai“, iš tikrųjų nėra nepilnamečiai ir dažnai pateikia klaidingus duomenis apie savo amžių atvykdami į Europą. Kaip aprašo „Remix News“, šis reiškinys yra plačiai paplitęs. Nuo 2015 m. vis daugiau tokių migrantų atvyksta į Vokietiją. Už jų apgyvendinimą atsakinga jaunimo gerovės tarnyba, kuri bendradarbiauja su „nepriklausomomis rėmėjų asociacijomis“, apgyvendinančiomis migrantus priimančiose šeimose. Šios šeimos gauna reikšmingas išmokas už migrantų apgyvendinimą, o pačios asociacijos taip pat gauna dosnų mėnesinį mokestį už šią paslaugą.
Naujienų portalas NIUS atskleidė didžiulį mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo mastą migrantų apgyvendinimui, kurį kai kurie laiko savotišku reketu. Politikai nepadarė beveik nieko, kad sustabdytų šią praktiką. Vienas iš tokių atvejų yra Sirijos pilietis Osama H., kuris nuo 2015 metų gyvena Hagene. Jo gimtadienis nurodytas sausio 1 d., kas yra standartinė data, skiriama daugeliui be asmens tapatybės dokumentų į Vokietiją atvykusių migrantų. Nors Osama H. oficialiai dirba kirpėju, profesijoje, kuri paprastai nėra labai pelninga, jis neseniai atrado galimybę užsidirbti tapdamas priimančiuoju tėvu ir apgyvendindamas nelydimus nepilnamečius.
2023 m. gruodžio 21 d. Osama H. pasirašė sutartį su jaunimo organizacija „Kinego GmbH“ ir netrukus apgyvendino du nepilnamečius migrantus – 16-metį Abdurrahmaną A. ir 17-metį Mohammadą A., kurių gimtadieniai, kaip ir daugelio kitų migrantų, registruoti sausio 1 d. Už šių dviejų paauglių priežiūrą Osama H. iš jaunimo gerovės tarnybos gauna 4 074 eurus per mėnesį, skirtus jų „pagrindiniams poreikiams“.
Be to, „Kinego GmbH“ už kiekvieną vaiką gauna 937,15 euro, o iš viso – 1 874,30 euro per mėnesį. Šios lėšos skiriamos organizacijai už paslaugas, apimančias tik tris valandas per savaitę, skirtas darbui su priimančia šeima ir jaunimo gerovės tarnyba.
Vos 23 metų amžiaus Sirijos migrantas, kuris jau gaudavo reikšmingą finansinę paramą už dviejų nepilnamečių migrantų apgyvendinimą, 2024 m. sausio 3 d. pasirašė dar vieną sutartį su kita socialinės rūpybos tarnyba ir „Kinego GmbH“. Šį kartą jis priėmė dar tris nepilnamečius – šešiolikmetį, septyniolikmetį ir trylikametį – iš skirtingų jaunimo gerovės biurų, įskaitant Paderborną ir Kameną. Su nauja sutartimi jis persikėlė į didesnį butą, kurį dabar galėjo sau leisti.
Paprašius komentaro, jaunimo gerovės tarnyba atsisakė pateikti išsamią informaciją apie šį atvejį, nurodydama, kad tai būtų asmeninės informacijos apsaugos pažeidimas.
Dėl naujų mokesčių padidinimo Sirijos migrantas dabar gauna iki 2 705 eurų per mėnesį už kiekvieną prižiūrimą vaiką, kas leidžia jam surinkti apie 13 000 eurų per mėnesį iš viso. Be mėnesinių išmokų, jis taip pat gavo vienkartines išmokas, įskaitant 1 250 eurų, skirtus pradiniam aprūpinimui drabužiais ir būtiniausiais baldais, kaip patvirtina NIUS matyti dokumentai.
Tai nėra vienintelis toks atvejis: kai kurie migrantai Vokietijoje taip pat pelnosi iš mokesčių mokėtojų lėšų, teigdami, kad turi išlaikomų užsienio vaikų, kurie iš tikrųjų jiems nepriklauso. Šis sukčiavimo modelis kartais įtraukia moteris, kurios gauna socialines išmokas ir leidimus gyventi šalyje, pasinaudodamos neva egzistuojančiais šeimos ryšiais su vaikais.
Viename įžūliausių atvejų, apie kurį pranešė „Remix News“, nigerietis Džonatanas A., save vadinantis „Ponas Pinigai Pinigai“, tvirtina turintis 24 užsieniečių vaikus, dėl kurių Vokietijos mokesčių mokėtojai kasmet sumoka apie 1,5 mln. eurų. Pagal viešą informaciją, visi šie vaikai, kurių motinos yra daugiausia iš Afrikos šalių, gauna finansinę paramą iš Vokietijos.
Džonatanas A., gimęs Nigerijoje, yra įgijęs Vokietijos pilietybę, todėl jo vaikams automatiškai suteikiama pilietybė, o dėl šeimos susijungimo teisės jų motinos ir kiti artimieji taip pat gali legaliai apsigyventi Vokietijoje. Šiuo metu Džonatano A. šeima apima 94 asmenis, tačiau valdžios institucijos įtaria, kad nemažai šių vaikų iš tikrųjų nėra jo biologiniai vaikai.
Džonatanas A. kas mėnesį gauna apie 22 000 eurų socialinių išmokų už savo tariamus vaikus ir dar laukia dviejų prašymų dėl tėvystės nustatymo. Nepaisant šių reikšmingų išmokų, socialinės tarnybos jį klasifikuoja kaip „skurstantį“, nes jis neturi pajamų iš oficialaus darbo.
Ši situacija atskleidžia sistemos spragas, kai dėl šeimos susijungimo ir išmokų vaikams Vokietijos mokesčių mokėtojams tenka reikšminga finansinė našta, net jei kyla abejonių dėl tėvystės pagrįstumo.
rmx.news
