„Mes parengsime tyrimą, kuris bus baigtas 2027 m.“ arba tai neįmanoma, tai prieštarauja tarptautinėms konvencijoms“ – toks yra įprastas socialdemokratų atsakymas, kai jų rinkėjai reikalauja, kad Švedijos Tidio (Tidö) pilyje sutartį sudariusi vyriausybė (Krikščionys demokratai, Liberalai, Nuosaikieji ir Švedijos demokratai) sustabdytų imigraciją. Tačiau po AFD sėkmės Vokietijos regioniniuose rinkimuose Vokietijos vyriausybė taip sunerimo, kad nuo pirmadienio uždaro visas valstybines sienas prieglobsčio imigracijai.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. prie Vokietijos sausumos sienų su Prancūzija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Belgija ir Danija bus įvesta pasienio kontrolė.
Pirmuoju kontrolės etapu, kuris truks šešis mėnesius, bus siekiama sustabdyti prieglobsčio siekiančiųjų ir kitokią nelegalią imigraciją.
„Šios priemonės apims visas Vokietijos sausumos sienas, o tai reiškia, kad tiek stacionarios, tiek mobilios pasienio policijos operacijos, įskaitant deportacijas, gali būti vykdomos pagal ES teisinius dokumentus ir nacionalinę teisę“, – savo interneto svetainėje rašo Vyriausybės vidaus reikalų ministerija.
Tokį sprendimą skatina išaugusios Vokietijos problemos dėl imigracijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais šalis priėmė 1,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos ir daug prieglobsčio prašytojų.
Pasak Welt, vidaus reikalų ministrė Nensė Fėzer (Nancy Faeser) iki AFD sėkmės rinkimuose buvo griežtai nusistačiusi prieš sienų kontrolę ir dažnai užsimindavo, kad tie, kurie to nori, yra ksenofobiški, rasistai ir pan. Tačiau dabar ji pakeitė nuomonę.
„Mes imamės konkrečių priemonių savo vidaus saugumui stiprinti ir laikomės griežtos pozicijos prieš nereguliuojamą migraciją. Šiuo keliu eisime tol, kol nauja bendra Europos prieglobsčio sistema ir kitos priemonės galės užtikrinti tvirtą ES išorės sienų apsaugą“, – šiandien sako ji.
„Taip pat turime labiau stengtis kontroliuoti savo valstybines sienas. Šios priemonės apima veiksmingus prašymų atmetimus pasienyje – nuo 2023 m. spalio mėn. per sienas su Lenkija, Austrija, Šveicarija ir Čekija buvo neįleista daugiau nei 30 000 žmonių. Todėl dabar šią laikiną sienų kontrolę išplečiame, apimdami visas Vokietijos valstybės sausumos sienas.“
Tuo pat metu vyksta diskusijos, kas konkrečiai nutiks prieglobsčio prie uždarytų sienų prašantiems migrantams. Vyriausybė nori pagreitinti jų prašymų nagrinėjimą ir išsiųsti juos į kaimyninę šalį, pavyzdžiui, Lenkiją, pagal Dublino reglamentą. Tačiau Angelos Merkel Krikščionių demokratų partijos (CDU) lyderis Fridrichas Mercas (Friedrich Merz) nori, kad Lenkija ir kitos kaimyninės šalys būtų laikomos saugiomis, ir prie šių sienų prieglobsčio prašytojai visai nebūtų tikrinami.
Aišku bent tai, kad niekas nenori imigrantų iš trečiojo pasaulio. Todėl galima tikėtis diplomatinio konflikto tarp Lenkijos ir Vokietijos vyriausybių, rašo Welt.
Anglosaksų kairieji antradienį griežtai reagavo į Vokietijos pranešimą, o laikraštis The Guardian šį sprendimą pavadino „Šengeno pabaiga“, nepaisant to, kad Šengeno piliečiai vis dar gali be problemų keliauti į Vokietiją ir iš jos, skirtingai nei Trečiojo pasaulio šalių piliečiai, kurių, įvažiuojančių į šalį, Vokietija ketina pradėti nebepriimti.
Pasak dienraščio The Guardian, dabar galima tikėtis, kad Vokietijos sprendimas išplis po visą Europą, nes kitoms vyriausybėms (pvz., Švedijos, kaip pažymi FT) bus sunkiau toliau apsimetinėti, kad sustabdyti imigraciją iš trečiojo pasaulio šalių neįmanoma arba itin sunku.
Šaltinis: friatider.se
