Geresnė alternatyva demografinei krizei spręsti būtų labiau skatinanti šeimos politika, „The European Conservative” teigė Vokietijos europarlamentaras.
Tamás Orbán
Vokietijos darbo ministras Hubertusas Heilas (SPD) paskelbė apie planus reformuoti šalies migracijos įstatymą, siekiant palengvinti kvalifikuotų Afrikos darbuotojų migracijos į Vokietiją procesą, pranešė „Deutsche Welle”. Tačiau ne visi Vokietijoje – nei Afrikoje – yra tokie entuziastingi.
Darbo ministras Heilas tiki, kad naujasis įstatymas galiausiai sukurs modernią darbo sistemą Vokietijoje, ir tikisi, kad jis bus priimtas dar šiais metais, kad būtų užtikrinta kvalifikuota migracija, kuri užtikrintų būsimą Vokietijos darbo jėgą, sakė jis DW anksčiau šią savaitę. Reformomis siekiama išspręsti biurokratinius sunkumus ir pagreitinti kvalifikacijų pripažinimą, kad būtų supaprastinta migracija iš Afrikos.
„Vokietija yra moderni migracijos šalis”, – sakė Heilas DW, prieš tai pažymėjęs, kad vidutinis vokiečių amžius yra 49 metai, o daugelyje Afrikos šalių šis skaičius nesiekia 20 metų. „Dėl mūsų demografinės struktūros Vokietijai ateityje reikės kvalifikuotos migracijos”.
Numatomos Vokietijos migracijos reformos atspindi ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie rodė, kad norint patenkinti šalies darbo rinkos paklausą, Vokietijai kasmet reikėtų daugiau kaip 260 000 imigrantų, kurių didžioji dalis būtų iš ne ES šalių.
Tačiau šalies viduje didėja pasipriešinimas šiems ambicingiems planams, nes tam tikros politinės frakcijos nuo 2015 m. garsiai priešinasi masinei migracijai, nurodydamos susirūpinimą dėl nesėkmingų integracijos pastangų ir vadovų nepaisymo žmonių valios.
Kalbėdamas su „The European Conservative”, AfD europarlamentaras Markusas Buchheitas sakė tikįs alternatyviais gresiančios demografinės krizės sprendimais. „Jei mums iš tiesų reikia daugiau darbuotojų, galbūt dabar pats laikas paskatinti vokiečių poras susilaukti daugiau vaikų. Tai alternatyvus planas, kuris tikrai nusipelno daugiau apmąstymų nei žmonių iš labai skirtingų kultūrų importas iš viso pasaulio”, – mūsų laikraščiui sakė M. Buchheitas. „Jei ketiname eiti imigracijos keliu, prioritetas turėtų būti suderinamumas su Vokietijos kultūra.”
Be to, Buchheit teigė, kad tokie svarbūs ir tikriausiai negrįžtami klausimai niekada neturėtų būti sprendžiami pirmiausia neatsižvelgiant į žmonių valią. „Visa Vokietijos migracijos politika turėtų būti grindžiama Vokietijos žmonių poreikiais, susijusiais su mums reikalingais įgūdžiais, kultūra, kurios tikimės, ir saugumu, kurio norime”, – pridūrė europarlamentarė.
Konservatyvūs vokiečiai nėra vieninteliai, kurie jaučiasi galėję likti nuošalyje. DW duomenimis, Afrikos šalių pareigūnai vis labiau nerimauja dėl to, kad Europa išsiurbia jų kvalifikuotus ir išsilavinusius darbuotojus, kurie kitu atveju padėtų pakelti jų šalių ekonomiką.
Pavyzdžiui, Johanas Ivanovas, Frydricho Eberto fondo Ganoje direktorius, įspėjo, kad Vokietija neturėtų išnaudoti Afrikos šalių, siekdama išspręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Bendradarbiauti reikėtų tik siekiant abipusės naudos, ko ministras Heilas dabar aktyviai siekia savo kelionės į Ganą ir Dramblio Kaulo Krantą metu, tačiau Ivanovas vis dar nėra tuo įsitikinęs. Jis pasiūlė Vokietijai ieškoti novatoriškų būdų, kaip spręsti savo darbo jėgos krizę, o ne silpninti kitų šalių darbo jėgą. Ilgainiui Berlynui tiesiog teks „pagerinti [savo] problemas kitomis priemonėmis”, pridūrė jis.
Šaltinis: europeanconservative.com
Vokietijos ir kitų labiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių toks elgesys, kvietimas, gundymas geresniais atlyginimais, aukštos klasės specialistų iš Afrkos ar kitų šalių (taip pat ir iš Lietuvos) yra amoralus ir niekaip nepateisinamas. Tai tų šalių tolesnis skurdinimas, jų intelektinio potencialo vogimas. Ir tai niekaip nepateisinama. Žymiai moraliau ir ekonomiškai bei politiškai naudingiau būtų padėti toms šalims vystyti ekonomiką, mokslą, kultūrą ir kitas sritis vietoje, siunčiant jiems savo kvalifikuotus specialistus ir mokant vietinius, teikiant šalims finansinę paramą, lengvatines paskolas ir naudojant kitas priemones. Bet kapitalistai eina seniai išbandytu keliu, kuris nėra humaniškas (nors bando tokius vaizduoti), toliau plėšia trečiojo pasaulio šalis ir didžiuojasi, kad jie yra turtingi ir labiau ekonomiškai išsivystę. O praktišklai tokia jų vykdoma politika tik skatiną migraciją pasaulyje, milžiniškų žmonių kiekių perkėlimą iš vieno krašto į kitą ir taip tik sukuria sau, labiau išsivysčiusioms šalims, įvairių problemų, kurių, kaip rodo praktika, jie nelabai moka ir gali spręsti. Taigi, tokia politika sukuria problemas abiems šalių pusėms, tiek turtingoms, tiek neturtingoms. Taip gaunasi, kad problemos nėra sprendžiamos, o tik gilinamos, plečiamos. O neturtingos šalys susinamos toliau. Ir kam tai yra naudinga? O gi monopolijoms, tarptautinėms koorporacijoms, kurios iš to gauna vis daugiau ir daugiau pelno, bet juo nenori dalintis su neturtingaisiais. Amoralumas klęsti toliau.