„Kai mokiniai mus įžeidinėja ar siekia įžeisti, jie dažniausiai vartoja seksualizuotą ir vulgarią kalbą“, – sakė mokytoja, kurią mokiniai vadino „pizda“, „kurva“ ir „šliundra“.
Sukrečiančiame interviu ilgametė mokytoja, dirbusi mokykloje, kurioje dauguma mokinių yra migrantų kilmės, pasakoja apie „pragarišką“ kasdienybę, lydimą „smurto peiliais, patyčių ir seksizmo“.
Jos liudijimas atskleidžia realybę, jog įvairovė ne visada yra privalumas, ir gali padėti paaiškinti prastėjančius Vokietijos testų rezultatus bei bendrą švietimo kokybės nuosmukį.
Birgit Ebel 15 metų dirbo „probleminėje mokykloje“, kur, jos teigimu, kasdienybė buvo „absoliutus pragaras“. Duodama interviu žurnalui „Focus Magazine“, ji atvirai dalijasi savo patirtimi ir pabrėžia, kad nepaisant to, jog persikėlė į kitą mokyklų rajoną, „sistema grįžta ir mus persekioja“.
Ebel nesistengia vengti tiesos ir drąsiai teigia, jog būtent užsieniečiai buvo pagrindinė priežastis chaoso, su kuriuo ji susidūrė per daugelį savo darbo metų šioje mokykloje.
„Mūsų bendrojo lavinimo mokykloje 80–90 proc. mokinių buvo migrantų kilmės. Dauguma jų atvyko iš islamo dominuojančių šalių, tokių kaip Irakas, Sirija, Turkija, Alžyras, Bosnija, Čečėnija, Afganistanas ir Pakistanas, taip pat iš Rusijos ir Šiaurės Afrikos“, – sako Ebel. Ji pažymi, kad tarp šių mokinių buvo ir pabėgėlių, bėgusių nuo karo bei griežto islamo valdymo.
Ebel teigia, kad negalima ignoruoti ryšio tarp didėjančios imigracijos ir Vokietijos švietimo sistemos nuosmukio. Vis dėlto, ji pripažįsta, jog toks požiūris dažnai kelia prieštaravimus ir diskusijas.
„Mano nuomone, šio ryšio negalima paneigti. Tačiau vargu ar kas nors drįsta tai pasakyti atvirai“, – teigė ji. Ebel sakė, kad už jos patirtą ekstremalų smurtą „daugiausia atsakingi mokiniai migrantai, ypač paaugliai vyrai“.
„Tai dažniau susiję su tuo, kas greičiau gali smogti ar spirti koja. O po to kiti tave už tai net šlovina. Daugelis užsiima kovos menais, o ištreniruotas kūnas laikomas didžiausiu privalumu“, – pridūrė ji.
Ji pasakojo, kad stipresni berniukai, kurie geba naudotis tokiais ginklais kaip žalvariniai kastetai ir peiliai, laikomi „vyriškais“, o kiti mokiniai juos gerbia. Ebel pridūrė, jog daugelis mokinių yra apsiginklavę šiais ginklais, ir tai tapo „normalia“ kasdienybe mokykloje.
Nepaisant kairiųjų teiginių, kad „įvairovė yra stiprybė“, ši mokytoja, tiesiogiai susidūrusi su tikra įvairove, matė ir kitą šio reiškinio pusę.
„Konfliktas tarp turkų ir kurdų arba tarp musulmonų ir jazidų vyksta beveik nuolat“, – perspėjo Ebel. Ji taip pat pastebėjo, kad seksizmo patirtis mokykloje skiriasi priklausomai nuo lyties: mokytojai vyrai dažnai išvengia blogiausių įžeidimų, tuo tarpu mokytojos moterys susiduria su sunkesnėmis problemomis, kas, pasak jos, yra glaudžiai susiję su kultūra, iš kurios kilę daugelis mokinių.
„Kai mokiniai mus įžeidinėja arba nori įžeisti, jie dažniausiai vartoja seksualizuotą ir vulgarią kalbą,“ – pridūrė ji.
Ji pasakojo „Focus“ žurnalui, kad nuolat susidurdavo su neįtikėtinai brutaliais įžeidimais iš mokinių, įskaitant frazes: „Tu, senos kurvos dukra“, „Išdaužysiu tau galvą“, „kurva“, „šliundra“, „pizda“, taip pat grasinimais, tokiais kaip „Užkrėsiu tave AIDS“. Kiti mokiniai ją vadindavo „žydų kurva“ ir liepdavo „užsičiaupti“.
Ebel atskleidė, kad daugelis jos kolegų taip pat patyrė panašią prievartą. Be to, kai kurie mokiniai atvirai reiškė pagarbą „Hamas“, o situacija dar labiau paaštrėjo po to, kai po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių Ebel viešai parodė savo paramą Izraeliui.
Ebel pasakojo, kad mokiniai dažnai manipuliuodavo rasės tema, kaltindami ją „rasizmu“, kai gaudavo blogus pažymius. Tokius kaltinimus kartodavo ir jų tėvai.
Ji taip pat pateikė „Focus Magazine“ vaizdo įrašą, nufilmuotą jos buvusioje mokykloje, kuriame matyti, kaip keturi mokiniai žiauriai sumušė vieną berniuką. Nepaisant jo pagalbos šauksmų, niekas neįsikišo. Mušimas vyko tiesiai mokytojo akivaizdoje, kuris, kaip rodo vaizdo įrašas, pabėgo iš kambario. Pasak Ebel, toks smurtas buvo įprastas reiškinys mokykloje.
„Pastebėjau sistemingą vaikų ir jaunuolių smurtinio elgesio didėjimą, ypač žemesnėse ir vidurinėse klasėse“, – sakė Ebel. Ji taip pat papasakojo apie incidentą, kai mokykloje kilo muštynės tarp dvidešimties mokinių, o penki mokytojai bandė įsikišti ir jas nutraukti. Deja, viena nėščia kolegė gavo smūgį į pilvą.
Įdomu tai, kad 2011 m. jos mokykla net buvo nominuota Vokietijos mokyklų apdovanojimui. Tačiau, pasak Ebel, nors tuo metu mokykla atrodė esanti „teisingame kelyje“, vėliau ugdymo aplinka smarkiai pablogėjo.
Ebel taip pat pastebi, kad mokykloje greitai keitėsi demografinė padėtis. „Padaugėjo neturtingų šeimų, bedarbių tėvų ir mokinių, kuriems trūksta vokiečių kalbos žinių. Tuo metu mūsų mokykla tapo žinoma kaip užsieniečių mokykla, o užsiregistravusių mokinių skaičius drastiškai sumažėjo“, – sakė ji.
Ji taip pat paminėjo, kad kitose mokyklose fiksuojamas panašus smurto lygis. Vienas šokiruojančių atvejų buvo septyniolikmečio Sinano Y., kuris peiliu subadė savo profesinės mokyklos mokytoją Sabiną K. po to, kai ši jį sudrausmino dėl agresyvaus elgesio. Mokytoja mirė klasėje, mokinių akivaizdoje, o vėliau jos užpuolikas nusižudė būdamas suimtas.
Kaip anksčiau pranešė „Remix News“, Berlyno mokyklų sistemoje smurtinių išpuolių skaičius pasiekė rekordą. Policija kviečiama į įvairias mokyklas vidutiniškai penkis kartus per dieną, atskleidžiant rimtą smurto problemą švietimo sistemoje.
rmx.news
