Justina GAFUROVA
„Vakaro žinios“ šiandien domisi, kodėl visuomeninių organizacijų atstovai siekia apkaltos vos 100 dienų Seime sėdinčiai parlamentarei Dovilei Šakalienei.
Penkių visuomeninių organizacijų (Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio, Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“, „Lietuvos tėvų forumo“, asociacijos „Vilniui ir Tautai“, Lietuvos vartotojų federacijos) atstovai parengtame kreipimesi teigia, kad iš paviešinto laiško turinio matyti, kad D.Šakalienė darė poveikį žiniasklaidos atstovams bei įtakingiems visuomenės asmenims, ragindama daryti spaudimą viešajai nuomonei, skelbti paruošto turinio skelbimus pagal Seimo narės pateiktą planą, kviesti į laidas nurodytus įstatymo projektą palaikančius asmenis. Iš tiesų paviešintame laiške matyti, kad iš savo asmeninio elektroninio pašto D.Šakalienė išsiuntė globalistines idėjas propaguojantiems Lietuvos žiniasklaidos žurnalistams laiškus su skatinimu dvi savaites laidose reikšti paramą įstatymo projektui ir kalbinti jam pritariančius asmenis. Žurnalistams pateikiamas visas sąrašas pašnekovų su jų kontaktais. Tiesa, sąraše nėra nė vieno pasisakančio už įstatymo tobulinimą, o ne aklą priėmimą. Be kita ko, laiške Seimo narė klausia adresatų, kurią dieną patogu būtų visiems susitikti, ir aiškiai leidžia suprasti, jog tokiu būdu bendrauja jau ne pirmą kartą.
Pasak visuomenininkų, Seimo narė D.Šakalienė vykdė neteisėtą lobistinę veiklą bei naudodamasi savo padėtimi ir įtaka siekė apriboti kitą nuomonę turinčių piliečių konstitucinę teisę skleisti informaciją bei idėjas. Todėl projekto svarstymo ir priėmimo metu žiniasklaida skleidė neobjektyvią, vienašališką bei klaidinančią informaciją. 2017 m. vasario 14 d. Seimas šį įstatymo projektą priėmė. Manoma, jog tokiu elgesiu Seimo narė parodė nepagarbą esminiams demokratijos principams, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką. Todėl Etikos ir procedūrų komisijos prašoma pradėti Seimo narės D.Šakalienės veiklos tyrimą ir nustatyti, ar buvo šiurkščiai pažeista LR Konstitucija ir Seimo nario priesaika. Pasitvirtinus nurodytiems faktams siūloma pradėti D.Šakalienei apkaltos procesą.
– Tikitės, kad bus iškelta apkalta D.Šakalienei, o įstatymas sustabdytas? – „Vakaro žinios“ paklausė „Lietuvos tėvų forumo“ pirmininko Audriaus MURAUSKO.
– Yra kreipimasis į Seimo pirmininką, kad būtų sustabdytas įstatymo patvirtinimas ir kad būtų galima jį svarstyti nešališkai. Iš tos informacijos, kuri gauta, labai aišku, kad įstatymas buvo priimamas darant poveikį antikonstitucinėmis priemonėmis. Mūsų nuomone, įstatymas dar tikrai nėra tobulas ir jį tikrai reikės tobulinti.
– Ar nebijote, kad tuojau pat būsite apkaltinti, jog ginate smurtą prieš vaikus, kaip pastaruoju metu buvo apšaukti visi bent kiek blaiviau žiūrintys į tai, kad įstatymas stumiamas per greitai?
– Norime pabrėžti, kad organizacijos, kurios teigia, jog įstatymas netobulas, tikrai nepasisako už smurtą prieš vaikus. Bet mes norime, kad šis įstatymas būtų efektyvus, kad jis nesudarytų sąlygų jį vykdantiems žmonėms traktuoti jį dviprasmiškai. Norime, kad jis nebūtų dviprasmiškai traktuojamas ir pačios visuomenės, nes jame atsiranda daug vietos interpretacijoms. Pilietis gali suprasti netgi taip, kad jeigu jis draus vaikui bėgti per perėją, pažeis vaiko teises. Bet jeigu vaikas bėgs per gatvę ir jį partrenks automobilis, tėvas bus nubaustas už nepriežiūrą. Akivaizdu, kad formuluotės, kurios šiuo metu yra įstatyme, yra dviprasmiškos ir dėl to nemaža dalis visuomenės gali tapti neveiksni ir tuo kenkti savo vaikų auklėjimui. Dėl to labai svarbu, kad įstatymas būtų labai aiškiai suprantamas, nes tik tuomet jis apsaugos vaikus nuo smurto.
– Kodėl įstatymo iniciatoriai siekė bet kokia kaina kuo skubiau priimti tik smurtą apibrėžiančias sąvokas, bet visai neskubėjo šalia paruošti visų poįstatyminių aktų, kurie aiškiai numatytų, kaip veiks įstatymas?
– Atrodo, kad įstatymo iniciatoriai stengėsi sukurti netobulą įstatymą ir kai kurios organizacijos galbūt turės iš to naudos. Iš šalies žiūrint matyti, kad organizacijos, pritarusios įstatymui, yra vadinamos projektinėmis organizacijomis. Tai reiškia, kad jos gyvena iš pinigų, gaunamų per projektų finansavimą. O organizacijos, pasisakančios prieš, tikrąja to žodžio prasme yra labiau visuomeninės, susikūrusios atstovauti tėvams ar šeimoms, kurioms ypač rūpi šie klausimai. Tad ar čia yra kokių nors finansinių sąsajų? Galbūt. Labai panašu, kad nemaža dalis tų organizacijų buvo finansuojamos iš norvegiškų fondų. O mes žinome prastą Norvegijos patirtį vaiko teisių apsaugos srityje, nepamirštame, kokių mes turime rūpesčių bandydami apginti savo piliečius toje šalyje. Ar čia yra sąsajų? Galbūt.
