Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, jungiantis daugybę žmogaus teisių gynimo organizacijų, viešu laišku, kurį pavadino „Dėl akademinės bendruomenės narių įsitikinimų reiškimo laisvės Vilniaus universitete (VU)”, kreipėsi į VU valdančiąsias struktūras. Reikalaujama nedelsiant užkardyti veiksmus, kokie buvo itin populiarūs, kai VU dar vadinosi Vilniaus valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu. Ir primenami du akivaizdžiausi pastarojo laikotarpio persekiojimo atvejai – prof. Vytauto Radžvilo bei doc. Jolantos Mažylės.
„VU vadovaujant buvusiam rektoriui Artūrui Žukauskui prasidėjo ir iki šiol tęsiami akademijos bendruomenės narių persekiojimai už jų pažiūras ir įsitikinimus.
Tai ypač akivaizdžiai iliustruoja filosofo ir politologo profesoriaus Vytauto Radžvilo bei žurnalistės mokslų daktarės doc. Jolantos Mažylės persekiojimo faktai”, – teigiame Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo, vienijančio tokias organizacijas, kaip Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir kt., kreipimesi.
Laiške plačiai primenamas V.Radžvilo atvejis, kurio trumpa eemė tokia: 2017 m. grupė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų magistro programos pirmojo kurso studentų grupė apkaltino tuometinį TSPMI profesorių V.Radžvilą dėl euroskeptiškų pažiūrų (esą dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie ES) ir, remdamasi šiuo grynai ideologiniu motyvu, paprašė TSPMI administraciją minėto profesoriaus dėstomą būtinu laikytą kursą ,,Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos” padaryti pasirenkamuoju.
Galu gale profesoriui iš TSPMI teko išsikraustyti. Nors, kaip pabrėžiama laiške, pagal Konstituciją ir valstybės teisės aktus aukštųjų mokyklų dėstytojai yra laisvi reikšti savo pažiūras ir įsitikinimus, jeigu jie nėra nusikalstami ar skatinantys veikti prieš valstybę; Mokslo ir studijų įstatymas suteikia teisę dėstytojui (profesoriui) vertinti studentų žinias, tačiau nesuteikia teisės studentams vertinti dėstytojo žinių ir t.t.
Trumpai primenama ir doc. J.Mažylės persekiojimo esmė.
„2023 metais tik už dalyvavimą TV laidoje „Sengirė”, kurią transliavo „Youtube” „OpTV” kanalas, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas nusprendė nubausti minėtą docentę, inicijuodamas studentų skundus ir kreipdamasis į VU Centrinės akademinės etikos komisiją. Išnagrinėjusi skundus, ši jokių J.Mažylės pažeidimų nenustatė, analogiškai pažeidimų nenustatė ir Visuomenės informavimo etikos komisija. Nepaisant paminėtų institucijų išvadų, nei VU administracija, nei Komunikacijų fakulteto vadovybė šios mokslininkės neatsiprašė ir nesiėmė priemonių panašiems persekiojimams už pažiūras bei įsitikinimus užkardyti”, – sutrumpintai laiške surašytą istoriją pateikia „Vakaro žinios”.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos reikalauja, kad VU Senatas užtikrintų kultūros, mokslo, tyrimų ir dėstymo laisvę universitete; VU rektorius, VU Senatas ir VU mokslo taryba apsvarstytų susidariusią padėtį ir nuodugniai ištirtų šiuos nurodytus akademinės bendruomenės narių diskriminavimo faktus; sudarytų komisiją prof. V.Radžvilo persekiojimo aplinkybėms ištirti; kad būtų nustatyta, kokie VU Komunikacijos fakulteto administracijos asmenys sankcionavo doc. J.Mažylės persekiojimą ir t.t.
„Priminti, kad remiantis analogiškais skundais iš Vilniaus universiteto (tuo metu V.Kapsuko) buvo pašalinti mokslininkai Tadas Petkevičius, Tadas Zaleskis, Vosylius Sezemanas, Vanda Zaborskaitė, Meilė Lukšienė, Irena Kostkevičiūtė, Vladas Jurgutis, Petras Šalčius, Antanas Žvironas, ir kiti.
Priminti, kad skundikų vaidmuo susidorojant su iškiliausiais mokslininkais ir dėstytojais buvo skiriamas ,,politiškai budriam aktyvui” – paprastai mažaraščiams studentams. Pabrėžti skaldomąją, žmones kiršinančią skundimo „kultūros” veiklą, naikinančią bendruomeniškumą ir silpninančią visuomenės atsparumą Rusijos agresijai”, – tai dar vienas organizacijų reikalavimas.
„Kadangi pagal Civilinio proceso kodeksą pažeistas subjektines teises teisme gali ginti tik patys nukentėję asmenys, siūlome prof. V.Radžvilui ir doc. J.Mažylei dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismą. Pažymime, kad Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, šiems asmenims pageidaujant, sutinka dalyvauti bylose ginant jų konstitucinę įsitikinimų ir pažiūrų laisvę”, – taip baigiamas laiškas.
Komentuoja filosofas, politologas, politikas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys prof. Vytautas Radžvilas:
„Aš buvau pašalintas iš TSPMI, nes paprasčiausiai nebuvo skelbiamas konkursas į politinės filosofijos profesoriaus vietą, kuriame galėjau dalyvauti. Buvo konkursas į profesoriaus vietą, bet keliami reikalavimai visiškai neatitiko mano specializacijos. Kad tai buvo susidorojimas liudija faktas, kad mano dėstytas disciplinas perėmė, kalbant be užuolankų, žemesnės kvalifikacijos dėstytojai. Tačiau vis dėlto buvau priimtas sutarties pagrindu į VU Filosofijos fakultetą profesoriaus pareigoms.
Galima pasakyti, kad vis tik dėka žmogaus teisių organizacijų, dėl gana plataus visuomenėje kilusio atgarsio, dėl gana stipraus palaikymo su manimi neišdrįsta susidoroti visiškai ir itin brutaliai. O būtent toks likimas ištiko ne vieną mokslininką”, – trumpai savo istoriją „Vakaro žinioms” priminė V.Radžvilas.
Jis sakė pasinaudosiantis žmogaus teisių organizacijų siūlymu kreiptis į teismus.
„Reikalas tas, kad plačiai nuskambėjusi doc. J.Mažylės istorija nereiškia, jog istorija yra baigta. VU vadovybė, panašu, užėmė savotišką išlaukimo poziciją ir laukė, kol triukšmas nurims. Nežinau, ką darys kolegė doc. J.Mažylė, bet aš imsiuosi ne tik teisinių, bet ir politinių veiksmų: jei į žmogaus teisių organizacijų kreipimąsi nebus reaguojama, rasiu būdą protestuoti ir ginti savo teises. Kodėl? Nes VU tvyranti tyla reiškia viena: tie, kurie mėgina susidoroti su J.Mažyle, šiek tiek apsiriko, nes ji pasirodė esanti pakankamai žinoma ir garbi mokslininkė.
Toks persekiojimas buvo vienas šlykščiausių sovietinio akademinio gyvenimo apraiškų, kurias aš puikiausiai prisimenu. Ir yra visiškai akivaizdu: jei su tuo bus taikstomasi, bus einama toliau. Atėjau į Sąjūdį ir dariau, kad tokių reiškinių nebeliktų. O susitaikyti dabar su tuo būtų pripažinimas, kad to meto svajonė padaryti galą pasibjaurėtinoms praktikoms yra žlugusi: kad Lietuva nėra laisva šalis, o VU tebėra senasis Vinco Kapsuko universitetas, tik kitaip pervadintas. Kuriame siautėja ideologiniai smegenų plovėjai, skundikai bei persekiotojai”, – akcentavo V.Radžvilas.
Profesorius apgailestauja, kad skundimo, persekiojimo praktika jau paplitusi ne tik VU, bet ir visoje Lietuvoje.
„Deja, tai yra visuotinis reiškinys. Šalyje yra įsivyravusi neomarksistinė ideologija, kurią ypač atvirai ir brutaliai diegia dabartinės valdančiosios politinės jėgos. O pati šios ideologijos prigimtis yra totalitarinė. Kitaip tariant, ta ideologija pati negalėtų išlikti natūralios idėjų konkurencijos sąlygomis. Todėl kaip ir sovietmečiu vyksta akivaizdus „varžtų užveržinėjimas” visose gyvenimo srityse. O kalbėdamas apie dabartį ir lygindamas jį su sovietmečiu galiu pasakyti tik tiek: dabar šis reiškinys yra atgrasesnis, nes sovietmečiu skundikai bent jau nebuvo herojai visuomenės akyse. Puikiai prisimenu laikus, kai universitete nešvarius darbus atlikinėjančių vengdavo kaip raupsuotųjų, skundimai vyko tyliai. Dabar – kitaip. Nuo to kenčia visos gyvenimo sritys.”, – reziumavo V.Radžvilas.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vadovas Vytautas BUDNIKAS:
„Deja, tokie dalykai dedasi ne tik VU, jie yra išplitę. Tie, kurie dar prisimena sovietų okupacinę cenzūrą spaudoje, valstybinėse įstaigose ir žmonių tarpusavio bendravime, šiandien išgyvena deja vu – kadaise patirtą, bet labai gerai pažįstamą jausmą, kai nejučia norisi slėpti savo tikrąsias politines pažiūras, vengti viešumoje reikšti simpatijas kai kurioms politinėms partijoms, ypač jeigu jos yra nuolatinėje sisteminės žiniasklaidos nemalonėje.
Tai darosi net ir LRT, kur šiemet LRT etikos kontrolierė, taip pat pasiremdama anoniminio skundiko rašliava, nubaudė LRT programų vedėją V.Savukyną už tai, kad šis 2022 m. rugsėjo 30 d. feisbuko paskyroje paskelbė teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską (Ewelina Dobrowolska) kritikuojantį įrašą. Kitų LRT darbuotojų – R.Miliūtės, I.Makaraitytės – feisbuko paskyrose yra kelios dešimtys įrašų, kuriuose užgauliojamos nacionaliniam transliuotojui nepriimtinos partijos ir politikai. Ir – nieko tokio”, – priminė V.Budnikas.
Pasak jo, už tai atsakomybė tenka ir prezidento institucijai bei Seimui, nes tokios tendencijos toleruojamos. Todėl jos išplito už VU ir LRT ribų.
„Pavyzdžiui, kai kurie prekybos tinklai ėmė nebeprekiauti „Respublikos” leidiniais. Ir vien dėl to nekaltinčiau tik influencerių, pradėjusių spaudimą. Tie, kas netarnauja valdžiai, yra diskredituojami. Taip, dažnai influencerių pagalba, kuriems už tai gal dar ir sumokama. Bet juk viskas išeina iš valdžios.
Tie, kas atsisakė prekiauti, bijo ne influencerių, o valdžios sankcijų, pradedant mokesčių inspekcija ir baigiant teisėsauga. Jei prezidento institucijai arba Seimui nesinorėtų, kad tai vyktų, tie influenceriai greitai užsičiauptų. Skaudu, kad nepriklausomos žiniasklaidos beveik nebeliko. Nes kas tik pradeda kelti pavojų – tuojau naikinama”, – konstatavo V.Budnikas.
Vilniaus universiteto tyla
„Vakaro žinios” dar liepos 4-ąją kreipėsi į VU su labai konkrečiu klausimu: ar universitetas kaip nors reaguos į žmogaus teisių gynėjų raštą ir jei taip, tai kaip? Jei ne – kodėl? Tegavome atsakymą: „VU patvirtina, kad dokumentas/raštas yra gautas ir perduotas darbuotojams pagal kompetenciją”.
Vakar perklausus, ar galų gale sulauksime atsakymo, gavome tokį atsakymą: „Atsakėme, kad raštas gautas ir perduotas atsakingiems darbuotojams”.
Jei visgi Vilniaus universiteto komentarą gausime, iškart jį paskelbsime.
