Veidaknygė
Yra toks posakis – faktai nedeterminuoja teorijos, t.y. interpretacijos. Kilus triukšmui dėl Telšių gimnazijos mokytojos pamokoje pateiktos informacijos, išryškėjo kelios audringo mokytojos smerkimo linijos.
Viena jų – mokytoja išsigalvojo faktus. Pasak Seimo narės Armonaitės „mokiniams brukami elementariai išgalvoti faktai“. Iš tiesų būtų blogai jei mokytoja išgalvotais „faktais“ klaidintų mokinius. Tačiau šiais google laikais daugelį faktų visai nesunku patikrinti. Pabandžius paieškoti, ar tikrai tarp serijinių žudikų vyrauja gėjai, internete pakankamai nuorodų į šaltinius besiremiančius oficialia statistika (bent jau JAV), kurie taip teigia. Jeigu tai iš tiesų faktas, ar dėl jo paskelbimo turi būti persekiojami žmonės (net jei jie yra mokytojai)?
Kita smerkimo linija – mokytoja skatina fanatizmą ir indoktrinuoja mokinius. Pasak Donato Puslio, „mokytojas neturi būti indoktrinatorius, o turėtų mokyti vaikus mąstyti – kelti klausimus, tikrinti hipotezes, ieškoti argumentų ir pan.“. Bet juk vienas iš būdų skatinti kritinį mastymą – pateikti nepatogius ar net šokiruojančius faktus. Kaip jau minėjau, faktai nedeterminuoja teorijos. Nežinau, kaip juos pamokoje interpretavo mokytoja ir vaikai. Tačiau jos komentaras Delfiui tikrai nedvelkia fanatizmu ar nekrikščionišku požiūriu. Pasak mokytojos Loretos Raudytės, „nekurstėme nesantaikos, nesakėme, kad reikia jų nekęsti, kaip tik sakėme, kad kiekvieną žmogų reikia mylėti ir gerbti, bet jų poelgius, jeigu jie blogi, turime įvardinti“. Negali sakyti, kad tai skamba kaip nors nekrikščioniškai…
Trečia linija, tiesą sakant, sau pačiai prieštaraujanti – mes turime ginti ir išsaugoti demokratiją, kurios vienas iš kertinių bruožų – galimybė turėti savo nuomonę. Kaip sakė Seimo narys Emanuelis Zingeris, ką mes pasakysime tiems, sąjungininkams, kurie yra atvykę ginti mūsų ir yra pasiruošę žūti už tas vakarietiškas vertybes – galimybę turėti kitą nuomonę? Bet juk šiuo atveju Telšių gimnazijos mokytoja ir turėjo nuomonę apie tai, kokią informaciją svarbu pateikti mokiniams. O jei ji negali turėti tokios nuomonės, tada apie kokią demokratiją kalbama?
Dar viena smerkimo linija (turbūt labiausiai iš visų turinti pagrindo) – mokytojos pateikta informacija skatina neigiamą požiūrį į gėjus. Bet šiandien dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad, pvz., didelė dalis kunigų – pedofilai. Žiniasklaida ir kiti informacijos skleidėjai nesivaržydami pateikia statistiką, kiek kunigų buvo apkaltinti ar patraukti atsakomybėn. Be abejo, tai nemažą dalį visuomenės skatina nemėgti ar net nekęsti Katalikų Bažnyčios bei formuoja atitinkamą stereotipą. Tačiau kažkodėl niekas tokios informacijos skleidėjų nekaltina neapykantos Bažnyčios atžvilgiu kurstymu. Jais nesidomi ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Bet ar tuomet nesusiduriame su dvigubais standartais? Išeitų, kad kai kurie nemalonūs faktai, ypač jei jie nepatogūs Bažnyčiai – viskas gerai. Tuo tarpu nepatogūs faktai apie gėjus yra viešai smerktinas nusikaltimas? Beje, kai kalbama apie kunigų išnaudotus nepilnamečius, kažkodėl dažnai nutylima kita nepatogi aplinkybė – 80 procentų išnaudojimo atvejų buvo homoseksualaus pobūdžio.
