Brangūs Lietuviai,
nenustoju Dievui dėkoti už mūsų Tautą! Kokią nuostabią dvasią mums davė Dievas!
Be galo žaviuosi: mūsų Tauta visada stebino pasaulį narsiomis kovomis prieš kryžiuočius, prieš caro ir bolševizmo žvėriškumą. Mūsų Tauta visada gynė Laisvę.
Bet dabar išmušė skaudi valanda: verkia sena vyskupo širdis dėl baisios grėsmės Tautai.
Mano Tauta, kuo Tu nusikaltai, kad dabar savieji nori Tave sunaikinti? Valdantieji, kreipiuosi į Jus: jei sunaikinsite Šeimą, sunaikinsite ir Lietuvą.
Brangūs Lietuviai, visa širdimi jaučiu Jūsų mintis. Jūsų balsas gyvas mano dvasioje. Jūs skelbiate, Jūs šaukiate: „Dabar išmušė valanda ginti Šeimą, ginti Lietuvos ateitį, jos išlikimą. Tik visi kartu apginsime tai, kas mums brangu!“
Mielieji, Jūsų te nesulaiko gąsdinimai, kad Didįjį Šeimos gynimo maršą rengia svetimos priešiškos jėgos.
Jūs įsitikinę, kad tai savieji išverstskūriai nori žūtbūt sugriauti Maršą. Ir Jūs su ašaromis šaukiate: „Mes nepasiduosime, niekas mūsų neišgąsdins, jokie trukdytojai nesulaikys, mes ginsime Šeimą – iš visų jėgų ginsime. Tikro lietuvio niekas negali sustabdyti“.
Dabar reikia gintis nuo savųjų, kaip nuo baisiausio priešo. Todėl tuo Maršu ir pakilote kovoti už Šeimą, už tai, kas lietuviui visada buvo brangiausia.
Sukilimus, kovas prieš okupantus lydėjo malda. Tad ir šį Maršą lydi malda: mes, Lietuvos vyskupai, kviečiame visus į maldos tiltą už Šeimą.
Gegužės 15-ąją, mėnesinių atlaidų dieną, aš melsiuosi Krekenavoje prie grįžusio restauruoto 612 metų senumo stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo. Juk Marija visada laimino lietuvių kovas. Su ašaromis maldausiu Maršą laiminti Maironio giesmės žodžiais: „Marija, Marija <…>, išgelbėk nuo priešo baisaus <…>, užstok prieš Aukščiausią Tu žmogų menkiausią“.
Išgirskite, gerieji Lietuvos žmonės, išgirskite – Marija tikrai laimina. Ir aš, vyskupas Jonas Kauneckas, laiminu Maršą.
Visus Jus laiminu.
Lietuvos visuomenė pirmą kartą aiškiai pajuto, kad šalyje įsigali nauja idėjinė sistema, kuri pasižymi visais ideologijos, sakykime tiesiai – totalinės (siekiančios apimti ir pertvarkyti visas gyvenimo sferas), arba totalitarinės ideologijos bruožais. Nusitaikyta į giliausią ir intymiausią – lyties, šeimos, žmogiško bendravimo, net žmonių mąstymo ir nuomonių sferą, nutarta ją iš pagrindų pakeisti seniai totalinių ideologijų išbandytomis priemonėmis: propaganda ir represijomis (kol kas – grasinimu jomis). Tai, apie ką prieš keliolika metų buvo net nepadoru kalbėti, kas prieš kelis metus tebuvo „Vakarų pasaulio reiškiniu“, žinomu iš gėjų paradų vaizdelių žiniasklaidoje, dabar tapo valstybės biurokratinės mašinos primetama sistema, kuri tuoj asmeniškai palies kiekvieną darbdavį, kiekvieną moksleivį, šeimos tėvą ir pilietį. Kiekvienas Lietuvos gyventojas iš esmės jau dabar verčiamas priimti sprendimą: tapti naujosios ideologijos skleidėju, pasyviu šalininku, pasyviu nepritariančiuoju arba aktyviu priešininku.
Tačiau genderiai nežino tokio fakto, kad tuo pačiu keliu žengiantis transhumanizmas ir posthumanizmas ruošia kapą tam pačiam genderizmui. Šiandien genderistai nežino tų užmačių, ką jiems ruošia transhumanistinė sorošinė programa. Gamtoje egzistuoja toks išlikimo dėsnis, kad vieni parazitai sunaikina kitus parazitus. Tad nenusimink, Skaitytojau, mes išgyvensime, o genderistiniai ir transhumanistiniai parazitai patys save išsinaikins, o mes tapsime nugalėtojais, jeigu būsime budrūs, išmintingi, vieningi ir tinkamai pasipriešinsim genderistiniams mirties programos nešėjams.
Naujos rašomos knygos „Transhumanizmo ideologija” autorius Romrak.
Ačių Vyskupui Jonui Kauneckui už palaikymą. Lietuvos dvasininkija galėtų svariau prisidėti prie Lietuvos gelbėjimo nuo iš vakarų sklindančių negerovių, galėtų svariau prisidėti prie atsikratymo nuo sovietų paliktos ideologinės kupros, kurią puoselėja dar gyvi kagebistai stribai, komunistinės pasaulėžiūros seniai bei jų išperos. Turi Lietuva sveikos dvasios piliečių. Gaila tik, kad Lietuvos atsargos ir dimisijos karininkija, save vadinantys kariuomenės kūrėjais, nepriklausomybės gynėjais, sausio 13-os brolija viešai nepasako savo nuomonės apie Lietuvoje įsitvirtinančias negeroves ir sėdi kaip pelės po šluota. 30 metų tyliai sėdėdami po šluota ne tai, kad menkiausių privilegijų, net gynėjo vardų nesulaukėte. Pirmiausiai reikia išmėšti Augėjo arklides. Jos- tiek mėšlo pristovėtos, kad reikia šimtų Vyskupų Jonų Kauneckų- Heraklių.
Delfio komentaruose Raskeviciaus ir Co gerbejai jau atvirai pradejo raginti deginti baznycias. Kitu saliu pavyzdziu. Cia prie straipsnio „Panevėžio vyskupas kreipėsi į valdančiuosius ir sekėjus: išmušė skaudi valanda”. Kad „tolerantiski” ten keikiasi paskutiniais zodziais ir vyskupa slyksciausiais epitetais apdalina – tai smulkmena, palyginus su raginimu atviram smurtui.
kad bet koks smurtas Lietuvoje iššauks, o tiksliau sakant, tik pažadins dar miegančius. Lietuviai yra tikintys. Truputi užliuliuoti, bet mūsų tikėjimas yra einantis iš prosenelių Dvasios. Niekas šios Dvasios nepajėgė užgniaužti, o atvirkščiai, kuo labiau spaudė, tuo ji labiau didėjo. Nežinau ar yra pasaulyje tokia šalis, kur taip tvirtai būtų įsišaknyjęs tikėjimas. Prisiminkit Kryžių Kalną, Šiluvą, Aušros Vartus. Griovė, griovė, bet jie atgydavo dar su didesne jėga. Tikrai prieš savus okupantus, atsilaikysime ir pamokysime, kaip reikia savo šalį mylėti.
2021.04.27 „žurnalistės“ Liepos Želnienės per LRT paskleista melagiena, kad vyskupai atsiribojo nuo šio maršo!!!
Ar gerbiamas vyskupas negalėtų pareikalauti paskelbti jo palaiminimo per LRT, kad per tą LRT klaidinami žmonės atgautų tiesą!!!
Dekui, Vyskupe.
Vyskupui Jonui Kauneckui už taip reikalingą palaiminimą. Labai gaila, kad portalas bernardinai.lt nerado vietos vyskupo siūstai žinutei. Gerai pasakė kun. Arnoldas Valkauskas, kad šis portalas jau nebėra katalikiškas. Godumas pinigams yra pati baisiausia nuodėmė, kurios dėka Judas, tapęs išdaviku, pasikorė ant pušies šakos.
Bernardinai – ne tik kad ne katalikiskas, bet ir atvirai antilietuviskas. Maldiekienes stiliumi tyciojasi ir tremtiniu ir partizanu,
Telaimina Jus , Vyskupe Aukščiausiasis .