Vytautas Babravičius: ištarsiu Tavo vardą šventą, esi pasaulyje – viena, gyventi…

Romaldas Abugelis

Vytautas Babravičius (Simas) – country muzikos Lietuvoje pradininkas: „ Gyventi, supratau, vien dėl Tavęs šioj žemėj verta…“

Vytautas Babravičius (Simas) šiemet švenčia savo garbingą jubiliejų. Gimė Gailiakiemyje, Alytaus rajone. Jis yra Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) absolventas, žurnalistas, dainų autorius ir dainininkas, country muzikos Lietuvoje pradininkas. 1976 m. baigęs LŽŪA jis iki 1980 m. dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje, vėliau – žurnale „Jaunimo gretos“.

V. Babravičius buvo dažnas Visagino Country festivalio svečias, aktyvus Lietuvos sąjūdžio dalyvis. Žymiausi jo kūriniai – „Lietuvai“, „Sodžiaus jovarai“, „Ąžuolams, liepoms“, „Autostradoje Vilnius – Kaunas“, „Žemaičių Robinhudas“, „Tau, jaunyste“, „Nemunui“, „Apie bronzinius lietuvius“, „Pavasaris“, „Žeme mūsų“, „Ir sąžinė liepia“. Kai kurios jo dainos – Lietuvos radijo ir televizijos Aukso fondo dalis.

Simas koncertuoja nuo 1976 metų. Gastroliavo visuose pasaulio žemynuose. V. Babravičius yra pasaulio jaunimo ir studentų festivalių Maskvoje (1985) ir Pchenjane (1988) laureatas. Jo kūrinių rinkiniai išleisti įvairiais formatais, paskutinis – „…Ir sąžinė liepia“ (CD) pasirodė 2012 metais.

Maestro jubiliejus yra gera proga bent trumpai apžvelgti jau daugiau kaip 50 metų trunkančios jo koncertinės veiklos kai kuriuos svarbesnius epizodus.

Daugelis V. Babravičiaus sukurtų dainų yra lietuviška patriotine tematika. Viena iš tokių – dar 1973 m. parašyta daina „Ąžuolams, liepoms“. Jo dainoms taip pat būdinga lyrika, socialinė kritika bei humoras. Jis apdainavo ir auksinius vaikystės pasakų laikus, ir pašiepė egoizmą bei kitas šių dienų „vertybes“, pagerbė laukinę obelį senamiesčio kieme ir atkreipė dėmesį į beatodairišką Lietuvos tuštėjimą. Viena iš jo dainų itin originali – susideda tik iš daiktavardžių. Simo dainų tekstai labai prasmingi ir įtaigūs, o susilieję su išskirtiniu balsu jautriai paliečia klausytojų širdies ir sąžinės stygas.

Susipažinęs su JAV country muzika, jis pirmasis Lietuvoje pradėjo populiarinti šį muzikos žanrą. Su pirmąja Lietuvoje country grupe „Deficitai“ (1978 – 1983) jis prikėlė iš užmaršties ir aranžavo daug lietuvių liaudies dainų, kurios vėl tapo mylimos ir dainuojamos. Jo įtakoje išaugo ne vienas žymus mūsų šalies „kantristas“. Kai kurios jo legendinės dainos, pavyzdžiui, „Autostradoje Vilnius – Kaunas“ tapo bemaž liaudies dainomis.

1979 metais Vilniaus universiteto 400 metų minėjimo renginyje – Didžiajame koncerte jis atliko autorinę dainą „Tau, jaunyste“ ir finalinę dainą „Salve Alma Mater“. Atgimimo metais Simas įkūrė grupę „Runos“, su kuria koncertavo didžiausiose koncertų salėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje. 1989 m. pradžioje per 23 dienas įvyko 28 jo autoriniai koncertai. Buvo skleidžiama Sąjūdžio dvasia ir idėjos, dalinama spauda, o lėšomis, surinktomis už koncertus, buvo remiamas Sąjūdis.

Su gitara ir giesme pradėjo pirmąjį Lietuvos kultūros darbuotojų Sąjūdžio mitingą, taip pat ir 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusį Molotovo – Ribentropo pakto 50 – ųjų metinių minėjimą Vilniuje, kuriame dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. 1991 m. sausio įvykių metu Simas surengė koncertą Aukščiausiosios Tarybos deputatams, gynėjams ir svečiams. Tomis dienomis dainavo Seimo rūmų gynėjams aikštėje prie laužų, o okupavus televiziją – pirmoje nepriklausomos televizijos „Veidrodžio“ laidoje.

1995 m. įkūrus Lietuvos Country muzikantų asociaciją, V. Babravičius ilgą laiką buvo šios Asociacijos valdybos nariu. Po metų jis pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Tautiniu Olimpiniu Komitetu, kėlė mūsų šalies atstovų sportinę dvasią. 2000 m. jis koncertavo Lietuvos olimpiečiams, atvykusiems ir į vasaros Sidnėjaus olimpiadą.

1997 m. įsteigė labdaros ir paramos fondą „Simo Runos“, vildamasis, jog pats būdamas internatų ir vaikų namų auklėtiniu su gitara ir daina nors šiek tiek prisidės prie likimo nuskriaustų kūrybingų vaikų dvasinio ugdymo. Fondas veikia iki šiol.

1999 – 2000 metais apkeliavo visą Lietuvą su agitacine – propagandine grupe. Šie renginiai buvo skirti Lietuvos pasirengimui integruotis į Europos Sąjungą. Tais pačiais metais koncertavo ir Jungtinėje Karalystėje vykusiose Pasaulio arimo varžybose. 2003 m. Simas lankėsi Lenkijoje ir giedojo šv. Mišiose Soldine, S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 70 – ųjų metinių minėjime.

Jis visuomet noriai dalyvauja įvairiuose koncertuose Lietuvoje – nepilnamečių pataisos kolonijose, vaikų vasaros poilsio stovyklose, beglobiams ir šiukšlynų vaikams, senelių namuose, žmonėms su negalia, kalėjimuose, atokiausiuose kaimuose… Daug labdaringų koncertų yra surengęs ir užsienyje. Vyko autoriniai koncertai Punsko (Lenkija) kultūros namų statybai paremti, Čikagos (JAV) lietuvių vaikų paramos „Viltis“ renginiuose, Toronto (Kanada) senelių prieglaudose ir daug kur kitur.

Su daina dalyvauja daugelyje valstybinių švenčių, garbingų sukakčių minėjimuose, dainavo Lietuvos kariams, tremtiniams, buvusiems partizaninių kovų dalyviams. Simas su ypatingu dėmesiu rengė koncertus lietuvių bendruomenėms užsienyje – JAV, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

V. Babravičius yra tai ne šiaip eilinis mūsų bardas. Tai unikalus, dar neištirtas reiškinys Lietuvos muzikos padangėje. Būtent jo dėka mūsų šalyje paplito country muzikos žanras – vienas iš universaliausių muzikos žanrų XX a. žmonijos kultūros istorijoje. Poetas Robertas Keturakis yra pasakęs: „Vytautas Babravičius man kaip volungė – paukštis, kuriam giedant, regis, giesmė sklinda iš medžio, iš vėjo, iš šviesos, iš visų, kurie dar gali girdėti širdį“. Kaip pirmeiviui, jam teko patirti daug išbandymų ir anuomet, ir šiais laikais.

Už sovietinio meto ideologijai netinkančią kūrybinę – koncertinę veiklą abi minėtas darbovietes jam teko palikti „savo noru“. Nuo 1980 iki 1988 metų Simo kūryba nebuvo įsileidžiama į Lietuvos televiziją ir radiją. Būtent šiame dešimtmetyje jis buvo vienas populiariausių ir labiausiai gerbiamų Lietuvos žmonių. Šalia Justino Marcinkevičiaus ir kai kurių kitų. Tuo metu dažnas lietuvis „pogrindyje“ iš juostos į juostą perrašinėjo V. Babravičiaus dainas, taip skleisdamas lietuvybę.

Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, daugybės politinių ir pilietinių akcijų „balsas“, „Lietuvinininkų vilties“ premijos laureatas nepelnytai primirštas ir neįvertintas. Operos solistė, Kovo 11 -osios Nepriklausomybės Akto signatarė apgailestavo, kad „Mes Lietuvoje nemokame (o gal nenorime ?) tausoti ir branginti tokių kaip Simas ir daugelio kitų, nesirūpiname jų koncertais radijuje ir televizijoje, o pirmenybę, lyg apkurtę ir apakę, atiduodame importiniams narkozapoms ir kitokiems plastmasiniams surogatams…“.

V. Babravičius, Lietuvos laisvės šauklys kovojo dėl Trispalvės, o ją susigrąžinus, nešė ją aukštai iškėlęs. Ir – neįtikėtina, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija pernai buvo įteikta tam, kuris viešai išniekino Trispalvę. O nacionalinis radijas, kurio misija teikti objektyvią ir patikimą informaciją, net bando įžūliai perrašyti istoriją, savo laidose Lietuvos country muzikos „tėvu“ vadindamas ne V. Babravičių, bet visai kitą asmenį. Čia tiktų paminėti Prancūzijos revoliucijos metais atsiradusį posakį „Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“.

Nepaisant to, V. Babravičius – lietuviškas ąžuolas, užgrūdintas gyvenimo vėtrų, išliko stiprus ir orus. Ir mylintis. Mylintis savo gimtinę, kaimą, gamtą, žmones ir Lietuvą. Jaunatvišką šukuoseną iškeitęs į ilgus plaukus, laikydamasis sveiko gyvenimo būdo jis išliko gyvybingas, aktyvus ir toliau koncertuoja, mielai dalinasi savo dainomis jau su užaugusia antrąja karta.

Dar 1980 m. sukurtoje jo dainoje „Lietuvai“ yra šie žodžiai: „…Ištarsiu Tavo vardą šventą, esi pasaulyje – viena, gyventi, supratau, vien dėl Tavęs šioj žemėj verta…“. V. Babravičius liko ištikimas savo žodžiams ir garbingai tęsia savo žygį už Lietuvą.

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Vladimiras Laučius. Kodėl JAV demokratai pralaimėjo

Donaldo Trumpo oponentų teiginys, kad laimėjo populizmas, yra propagandos klišė. Laimėjo ne populizmas, o demokratija. Demoso valdžia. Demosas...

Marius Kundrotas. Requiem aukštajai kultūrai?

7-ojo dešimtmečio kultūrinė revoliucija pagimdė tai, apie ką net radikaliausi politiniai revoliucionieriai tegalėjo svajoti. Politinė revoliucija gali keisti...

Kompozitorius Feliksas Bajoras: „Tai, kad švenčiu jubiliejų – Gintaro Rinkevičiaus nuopelnas“

 Ieva Bačiulytė Su kompozitoriumi Feliksu Bajoru susitinkame jo namuose Žvėryne, kai pro langą žėri rudeninių lapų auksas, o ant...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai aštuoniasdešimt šeštoji (lapkričio 5) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Vakar fronte pasirodė pirmasis sniegas, kalbama apie netrukus prasidėsiančią rasputica (purvynus). Galima turėti vilties, kad...