Išsamus pokalbis laidoje „Neredaguota“ apie Europos Sąjungą.
Galima metų metais dirbti Europos Parlamente ir priiminėti šimtų milijonų žmonių gyvenimus lemiančius politinius sprendimus taip ir nesuprantant, kas yra pati Europa ir ant kokių filosofinių bei ideologinių pamatų rymo ES ir kaip veikia Sąjungą stumiančios pirmyn nematomos idėjinės spyruoklės. Visose srityse egzistuoja keli to paties dalyko supratimo lygmenys.
Kiekvienas iš mūsų, pavyzdžiui, sugeba eksploatuoti savo turimą mobilųjį telefoną, t. y. moka juo naudotis ir savarankiškai pašalinti menkučius jo veikimo sutrikimus. Tačiau šiam sugedus tenka kreiptis į galinčius jį pataisyti meistrus. Bet ir šie šalinantys gedimus meistrai dažniausiai nė iš tolo nesupranta apie telefoną to, ką apie jį išmano jo kūrėjai. O galiausiai ir pastarieji ne visada giliai suvokia fizikos ir kitų gamtos mokslų atradimus, įgalinusius išrasti ir pagaminti tokį naudingą daiktą.
Ši žinojimo lygmenų analogija tinka ir yra labai naudinga mėginant atskleisti Lietuvoje turimų žinių apie Europą spragas ir paaiškinti iš pirmo žvilgsnio keistą mūsų europarlamentarų pasyvumą.
Jis nenukrito iš dangaus ir nėra paprastas tingumas. Politinė Lietuvos atstovų pasyvumo priežastis yra ta, kad jie neturi tautinės ir valstybinės jausenos, todėl net nesupranta, jog privalo atstovauti ne tik abstraktiems ES piliečiams, bet ir ginti savo tautos ir valstybės interesus milžiniškame viršvalstybiniame darinyje, kuris nėra geraširdžių filantropų klubas.
Todėl mūsų atstovai elgiasi panašiai, kaip kadaise Kremliaus koridoriuose elgdavosi tarybų Lietuvos funkcionieriai. Jie kartais stengiasi išprašyti Lietuvai didesnių trupinių iš įvairių struktūrinių sanglaudos ir paramos fondų. Bet niekada neišdrįsta prieštarauti tokiais principiniais politiniais klausimais, kaip pačią Lietuvos valstybę galintys panaikinti ES sutarčių keitimai, privalomos migrantų kvotos, ir t. t.
Kita pasyvumo priežastis yra intelektualinio pasiruošimo ir teorinių žinių stoka, neleidžianti Lietuvos atstovams lygiavertiškai dalyvauti šiuo metu struktūrinę-sisteminę krizę išgyvenančios ir ant neišvengiamų permainų slenksčio stovinčios Europos Sąjungos likimą ir ateitį nulemsiančiose principinėse politinėse idėjinėse diskusijose.
Todėl jie jau du dešimtmečius įstengia tik balsuoti spausdami mygtukus taip, kaip jiems nurodo atitinkamų frakcijų vadovai. Iki šiol vargais negalais buvo įmanoma šitaip „prasisukti“ politiškai vegetuojant EP posėdžių salėje.
Bet atėjo laikas, kai šitaip elgtis yra ne tik nebeįmanoma, bet paprasčiausiai pavojinga geopolitinės sumaišties ir didėjančių grėsmių Lietuvai sąlygomis.
Pokalbį su Edvinu Jusiu pamėginome perkelti į minėtus trečiąjį ir ketvirtąjį suvokimo lygmenis. Ačiū laidos vedėjui.
Kaip pavyko, tesprendžia malonus laidos žiūrovas ir klausytojas.
Pokalbis daugiausia teorinis, skirtas aptarti pamatiniams ES veikimo principams. Politikos realijų ir aktualijų nedaug.
Bet šiuo laikotarpiu neišvengiamai tenka jį pavadinti poliitine reklama.
O jeigu jau taip, belieka priminti, kad birželio 9 d. vyksiančiuose EP rinkimuose Nacionalinis susivienijimas dalyvauja 15-uoju numeriu.
Be abejo, kviečiu ateiti tą dieną, nes ramia širdimi galiu pasakyti, kad sėkmės atveju Lietuvoje kai kas pasikeistų į gera jau vien todėl, jog Lietuva nebebūtų vienintelė ES valstybė, neturinti Europos Parlamente protautinės ir nacionalinį interesą ginančios partijos.
