Didvyriškai kovojanti už laisvę ir demokratiją Baltarusijoje lietuviškoji sisteminių partijų nomenklatūra dar kartą parodė, kad ji dreba dėl savo ateities ne mažiau negu kaimyninės šalies diktatorius.
Ypač ją gąsdina artėjantys Seimo rinkimai, galintys sudrebinti perpuvusio režimo pamatus.
Didžiausias valdančiosios nomenklatūros rūpestis ir galvos skausmas yra tas pats, dėl kurio kvaršino galvas LKP vadukai kylant Sąjūdžio bangai – kaip padaryti, kad laisvas TIESOS žodis nepasiektų tautos?
Buvo taikoma totalinė informacinė blokada.
Nepadėjo. Dabar istorija kartojasi. Trečiadienį atėjo LRT laiškas, kuriame pranešama apie numatytą rinkiminių debatų tvarką: „Siekdami užtikrinti lygiai vienodas sąlygas visiems kandidatų sąrašams, užtikrinsime jiems vienodą pasirodymų laidose skaičių, o dalyvavimo grafiką – kurių kandidatų sąrašų atstovai susitiks konkrečioje laidoje – sudėliojome atlikę reprezentatyvias balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių apklausą. Laidos dalyviai kviečiami atsižvelgus į LRT užsakymų bendrovės NORSTAT atliktą reprezentatyvią, balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių apklausą. Tokį papildomų laidų organizavimo principą LRT pasirinko atsižvelgusi ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas.“
Tokio išradingumo galėtų pavydėti pats A. Lukašenka ir buvusieji LKP ir J. Kuolelio vadovautos sovietinės LRT vadai. Panaudota įmantri suktybė: gyvuliška baimė stoti prieš mus akis į akį atviroje ir sąžiningoje diskusijoje, kuri buvo akivaizdi jau rinkimų į Europos Parlamentą metu, dangstoma tariama visuomenės nuomone.
Beveik niekam nežinoma sociologinių apklausų kontorėlė „išsiaiškina“, kokias partijas labiausiai mėgsta būsimieji rinkėjai. Jų „populiaruma“ tampa dūmų uždanga – dingstimi būsimuosius rinkimų dalyvius surūšiuoti į „piliečiams įdomias“ ir „neįdomias“ partijas.
Šito visiškai pakanka apsaugoti naftalinines, seniai moraliai bankrutavusias ir jau daug metų nesugebančias pasiūlyti nė vienos naujos idėjos sistemines partijas nuo tiesioginės akistatos su realią alternatyvą savižudiškai „globalios Lietuvos“ vizijai siūlančiu mūsų Nacionaliniu susivienijimu.
Tokios „sociologinės apklausos“ atkūrus valstybę atsirado ne iš karto – sąjūdinės demokratijos dvasia kurį laiką dar šiek tiek veikė, tad diskusijų LRT dalyviai dar buvo laikomi lygiateisiais ir lygiaverčiais politikos ir rinkimų dalyviais. Jie buvo skirstomi vieninteliu demokratišku ir sąžiningu būdu – burtais.
Vėliau atsiradęs rinkimų dalyvių skirstymas į pirmarūšius ir antrarūšius – akivaizdus ir šiurpūs Lietuvos demokratijos išsigimimo ir politinio gyvenimo nuosmukio požymis. Kartu tai yra ir iškalbingas liudijimas, kiek šalyje degradavo ir socialiniai mokslai ir kokiu mastu jų atstovai „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“ yra pasiruošę parduoti ne tik akademinę ir profesinę savigarbą, bet ir paprasčiausią žmogišką sąžinę.
Tik vienas pavyzdys: neseniai atliktoje „apklausoje“ dr. R. Ališauskienės vadovaujama „Baltijos tyrimų“ bendrovė „moksliškai nustatė“, kad Nacionaliniam susivienijimui palankūs 0,2 proc. rinkėjų.
Apskaičiavus pagal rinkimuose vidutiniškai dalyvaujančių piliečių procentą paaiškėjo, kad pagal „Baltijos tyrimus“ už mūsų partiją balsuotų… 2600 žmonių. Nesvarbu, kad EP rinkimuose surinkome 42000 balsų ir nėra rimtų priežasčių manyti, kad davėme pagrindą mumis nusivilti. Ko gero, yra veikiau priešingai.
Pernai „Baltijos tyrimai“ likus savaitei iki rinkimų irgi skelbė, kad surinksime 0,4 proc. Surinkome 3,3. Bet įspūdingiausia detalė, be galo paprastai atskleidžianti tokių „apklausų“ pagrįstumą ir tikruosius tikslus, yra ši: „Baltijos tyrimų“ korifėjų gautas už Nacionalinį susivienijimą balsuosiančių piliečių skaičius reiškia, kad už savo partiją turėtų nebalsuoti net jos nariai su šeimomis!
Tokie tad tyrimai. Ir tokios „apklausos“ (dabar dar ir daromos internetu, taigi išvis nereprezentatyvios)
D. Grybauskaitės statytinės vadovaujamai LRT tampa lemiamu kriterijumi skirstant rinkimų diskusijų dalyvius į grupes. Neverta net kalbėti, kad pasirinkus tokią grupių sudarymo „metodiką“ buvo šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeistas LR Rinkimų įstatymo 51 straipsnis.
Taip pat būtų malonu susipažinti su laiške minimomis VRK rekomendacijomis dėl rėmimosi sociologinėmis apklausomis skirstant diskusijų dalyvius, kurių turbūt niekas, išskyrus LRT vadovybę, nėra regėjęs akyse.
Tokios net sovietmečiu nenaudotos manipuliacijos liudija, kad vyksta kur kas gilesni ir svarbesni Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo pokyčiai. Jos yra prasidėjusios režimo agonijos ženklas jo šulams ir parankiniams desperatiškai, bet kuriomis priemonėmis, mėginant išgelbėti nomenklatūrinės pseudodemokratijos santvarką, kuriai po Seimo rinkimų lemtų atsidurti istorijos sąvartyne.
Mes tą santvarką ir jos klapčiukus ten tikrai nusiųsime – tai pažadame ir padarysime!
NS- veikite, o mes jums padėsime.
Vien pesimizmas sklinda iš Radžvilo
Manau, kad mus 30 metų valdančius galima būtų prilyginti sovietams, kurių valdymą, informacijos priemonių pavertimą to valdymo įrankiu, primena tų laikų alegorinis anekdotas apie komunizmo statybą. Tiesiamo į komunizmą geležinkeliu važiuoja komunizmo statybos traukinys. Pasibaigia bėgiai ir pabėgiai. Iš CK ateina įsakymas: vagonuose užuolaidas nuleisti, dūmus paleisti, vagonus supti.
TW nežiūriu – televizorių išmečiau pro langą po vienos tokios laidos. Net ramiau padidarė. Spauda taip pat persungta pelėsiais. Belieka internetas pilnas įvairovės. Belieka pačiam įsijungti smegenis ir daryti išvadas.
Toks rinkimų dalyvių skirstymas akivaizdžiai parodo, kad kai kurie jų skirstymo atstovai „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“ yra pasiruošę parduoti ne tik akademinę ir profesinę savigarbą, bet ir paprasčiausią žmogišką sąžinę, kad jie visai negalvoja apie LIETUVOS valstybės ateitį!!!.