Vytautas Radžvilas. Ir vis dėlto V. Putinas buvo teisus

Kartais ypač svarbu įsiklausyti į tai, kas pasakoma, atsiribojant nuo kalbėjusiojo asmens. Susitikime su KGB veteranais V. Putinas manė esant būtina reaguoti į vieno iš jų ištartus žodžius, kad bendrauja su buvusiais čekistais. Prezidentas pamokė išsišokusį nesusipratėlį: „buvusių čekistų nebūna“.

Šie jo žodžiai savaime atgijo atmintyje klausantis D. Grybauskaitės sakytos naujametinės sveikinimo kalbos.

Paskutinė tokia nueinančios šalies vadovės kalba pažymėta jau neslepiamo grūmojimo ir bauginimo ženklais. Žodžiai „neleisime įsigalėti karingam neraštingumui ir agresyviam populizmui“ visam laikui įstrigs supratusių jų tikrąją reikšmę piliečių atmintyje.

Jie tokie ciniški ir užgaulūs, kad duoda teisę šitaip perfrazuoti V. Putino frazę: buvusių TSKP platformininkų nebūna. Viskas pernelyg gerai pažįstama ir kartojasi. Juk visiškai panašiai LKP/TSKP platformininkai grūmojo tokiems „neraštingiems, karingiems ir agresyviems nacionalistams“, kurių branduolį sudarė B. Genzelis, S. Geda, J. Marcinkevičius, M. Martinaitis ir kiti iškilūs Tautos šviesuoliai – arba visa plejada Sąjūdžio „agresyvių beraščių“, jeigu jiems apibūdinti vartotume prezidentės žodyną.

Ypač nejauku buvo girdėti žodžius apie „karingą neraštingumą“ iš asmens, parašiusio ir Visuomenės mokslų akademijoje prie TSKP CK apgynusio disertaciją „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime“. („Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата экономических наук“). Nežinojusiems – ČIA.

Tokia disertacija atkūrus valstybę neturėjo būti nostrifikuota, tai yra pripažinta iš tiesų moksliniu darbu.

Desperatiškos burokevičinių platformininkų pastangos gąsdinti Lietuvos visuomenę Sąjūdžio „reakcingų, atsilikusių ir agresyvių radikalų“ baubu nesustabdė Tautos laisvės žygio.

Beviltiškos eurokomunistinių globalistų, kuriems atstovauja ir Lietuvos prezidentė, pastangos sustabdyti bundančias ir stojančias į kovą už savo išlikimą naikinamas Europos tautas baigsis tokiu pat politiniu ir istoriniu pralaimėjimu.

Būtent šio artėjančio visiškai neišvengiamo pralaimėjimo nuojautos pažadinta baimė bei pyktis prasiveržė vakarykščiame naujametiniame sveikinime.