Visa tai, su kuo susiduria šios dienos lietuvis Lietuvoje – tai pasekmė, todėl vėl ir vėl tenka kalbėti apie priežastis ir iš esmės. Šįkart tiesiai, minint net pavardes tų, kurie stato mus į vis didesnius pavojus.
Kas vyksta Lietuvoje? Kas taip nuožmiai bando mus prispausti? Privalome vieną kartą sau tai įvardinti ir stoti į gynybą.
Nes nėra jokių abejonių, kad didieji mūšiai dėl mūsų šeimų, miškų, dėl mūsų Lietuvos – tik prasideda.
Trauktis, tiesiog, nėra kur.
Dostojevskis yra pasakęs, kad „pasaulis nevertas nekalto vaiko ašaros”. Tėvų tinginystė, girtuoklystė, vaikų luošinimas visam gyvenimui yra ne kažkur kitur, bet čia, šiandien šalia mūsų. Ne viskas yra gerai, bet grįžimas atgal būtų labai neatsakingas žingsnis. Pasisakymas nuskambėjo kaip sudėtingos temos baisi improvizacija.
Puiku. Trumpai ir aiškiai viskas paaiškinta. Bravo, Vytautai. Šį įrašą būtina platinti po visą Lietuvą, kad žmonės suprastų kas vyksta.