Beveik penkiasdešimt metų tautos sąmonę nuodiję ir ideologiškai naikinę Lietuvą vedliai į šviesų komunizmo rytojų – visi tie „mokslinio komunizmo“, „mokslinio ateizmo“, KPSS istorijos „tiesų“ skelbėjai ilgai įsivaizdavo ir pūtėsi esą didžiausi mokslininkai.
Sukvailėję nuo savo pačių skleidžiamo ideologinio melo, tie į „klasikų šaltinius gilinęsi“ (to nepaliaujamo gilinimosi esmę puikia perteikdavo frazė rusų kalba „dolbit istočniki“) ir todėl dažniausiai likdavę akademiniais ir inelektualiniais mažaraščiais propagandininkai naiviai įtikėjo, kad nesama išsilavinusių ir įžvalgių žmonių, kiaurai permačiusių jų skleidžiamą bjaurastį.
Išmušė diena, kai jiems buvo garsiai ir aiškiai pasakyta, kas jie yra iš tiesų. Moraliniai pašlemėkai ir intelektualiniai menkystos. Tautos išdavikai ir valstybės duobkasiai. Deja, neilgam.
Jiems pavyko chameleoniškai pakeisti spalvas ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Neįvyko ne tik liustracija, bet ir mokslinių laipsnių nostrifikacija. Panašiai kaip išvertę kailius kompartijos funkcionieriai tapo simuliakriniais „socialdemokratais“, „liberalais“ ar „konservatoriais“, taip sovietmečio ideologiniai šarlatanai ir pusmoksliai per naktį virto „europietiško politikos mokslo“ žyniais.
Taip, tiek M. Markucko, tiek V. Sinicos straipsniuose parašyta tiesa: pirmaisiais Lietuvoje įkurto „vakarietiško“ politikos mokslų instituto vadovais kažkokiu stebuklingu sutapimu buvo Maskvos kadrai. Ir dar visai neseniai, praėjus beveik trisdešimčiai metų po valstybės atkūrimo, TSPMI Tarybos pirmininku buvo asmuo, savo oficialioje biografijoje rašantis, kad studijavo Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete. Ir droviai nutylintis, kad ten krimto mokslinio komunizmo išmintį.
Lietuvos valstybės ir jos politikos mokslo tragedija ta, kad jie ištisus dešimtmečius netrukdomai ruošė savęs vertą pamainą arba, kalbant senu žodynu, antitautiškai ir antivalstybiškai užgrūdintus. M. Laurinavičius – tipiškas jų triūso produktas. Bet šį kartą jis peržengė visas raudonas linijas. Veidmainiškai vaidindamas didžiausią kovotoją su Kremliaus kėslais, jis sugeba arba išsigudrina Kremliui pasitarnauti taip, kad šiuo atžvilgiu su juo nelengvai susilygintų ir aršiausi okupacijos laikų kolaborantai.
Kokio reikia cinizmo toliau sukti to paties Kremliaus nuo II pasaulinio karo pabaigos sukamą propagandinę plokštelę, neva visi, ginantys Lietuvos tautinę savastį ir valstybės nepriklausomybę, yra apgailėtini nacionalistai, fašistai ir net naciai! Įsijautęs į savo vaidmenį Lietuvai sunaikinti skirto „Vilniaus politikos analizės centro“ parankinis suįžūlėjo tiek, kad Maskvos tarnais išdrįso skelbti net jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir partijos „Nacionalinis susivienijimas“ narius, įtraukdamas pirmųjų internetinį portalą į Kremliui palankių ir jo mėgstamų informacijos šaltinių sąrašą. Be abejo, dėl TSPMI gauto menko išsilavinimo ir įžvalgumo stokos naiviai manydamas, kad niekas nesupranta, kas iš tiesų vyksta ir ko siekiama.
Ogi iš anksto, sąmoningai ar ne – tai turi išsiaiškinti kompetetingos valstybės struktūros – stengiamasi pasitarnauti tai vis plūstamai Maskvai. Iš tikrųjų yra bandoma moraliai diskredituoti ir ideologiškai bei politiškai sunaikinti sąmoningiausią ir patriotiškiausią Lietuvos visuomenės sluoksnį, kuris prireikus gins valstybę net beviltiškiausiomis aplinkybėmis ir bet kuria kaina.
Pramanytos ,,Pro Patria“ ir ,,Nacionalinio susivienijimo“ meilės Putinui priežastis aiškinama ne kuo kitu, bet – ir tai didžiausias paradoksas – to paties Kremliaus mėgstama ideologine schema. Esą Lietuvos ir kitų Baltijos tautinės ir valstybinės jėgos yra nacionalistų, fašistų ir net neonacių sambūriai. Būtent šia schema buvo grindžiamas atvirai šmeižikiškas portale 15 min.lt paskelbtas straipsnis, kuriame minimos tariamos „Nacionalinio susivienijimo“ narių sąsajos su Europoje veikiančiomis neonacių organizacijomis.
Ši schema yra „Vilniaus politikos analizės centro“ atramos taškas: kas gali simpatizuoti nedemokratiniam Kremliaus režimui, jeigu ne aršūs antivakarietiški ir antieuropietiški antidemokratai?! Tik perpratus šios ideologinės schemos paslėptą logiką galima suprasti, kad už tiesiai įvardyto kaltinimo „Pro Patria“ portalui esant Kremliaus ruporu slypi ir atvirai neišsakomas, bet užtat dar rafinuotesnis ir klastingesnis kaltinimas su juo susijusiam jaunimo sambūriui ir „Nacionalinio susivienijimo“ partijai antidemokratinėmis, arba – sąmoningai paliekant erdvę „laisvoms“ interpretacijoms – nacionalistinėms, profašistinėmis, neonacistinėmis ar dar kokioms kitoms nuostatomis. Pasirinkite, kas esate! – štai šitaip yra sukonstruotas ir veikia Lietuvos protautinėms ir provalsybinėms jėgoms naikinti skirtas ideologinio ir politinio triuškinimo bei antivalstybinės proagandos mechanizmas.
Lietuvos tikrai negins antilietuviškų „politikos analizės centrų“, „laisvosios rinkos institutų“, visokiausio plauko iš „pažangių idėjų sklaidos“ ir neaiškių „žmogaus teisių gynimo“ veiklos sočiai parazituojantys ir tunkantys veikėjai.
Kaip buvęs šioks toks sąjūdininkas sakau: stengėmės ir net šiek tiek rizikavome savo kailiu dėl Lietuvos valstybės ne tam, kad ją pardavinėtų, išdavinėtų ir galiausiai sunaikintų naujų išdavikų ir kolaborantų padermė. Šios valstybės nesunaikinsite. Neleisime. Būsite sustabdyti. Nes mes suprantame, ką norite padaryti su Lietuva ir Lietuvai, tarnaudami saviesiems šeimininkams. Įrodymas, kad tikrai suprantame – dviejų tikrų filosofų ir savo šalies patriotų straipsniai.
Autorius yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
klausimėlis: gal visgi ponai galėtų sutikti vardan Lietuvos būti antri, traukti burtus ir sukurti galinčią veikti (o ne vien pliurpti) rinkiminę koaliciją
Aplink visi tik ir šaukia, kad reikės ginti Lietuvą. Reikės – ginsiu, bet, kad ginti, mažų mažiausiai reikia turėti priešą, pasiaiškinti, kokias grėsmes tas priešas kelia man, mano šeimai, mano miestui, mano Tėvynei. Man nepakanka to, kad kažkoks išprotėjęs amerikonas labai nori karo.
Aš dar neišprotėjęs.
Aš neprivalau lieti savo kraują už nusikaltėlių ir karo kurstytojų interesus.
Aš pabandžiau pats sau pasiaiškinti, kas man ir Lietuvai labiausiai grasina, su kuo iš tikrųjų reikėtų kariauti:
Gal reikės kariauti su vagimis, kurie kaip blakės nugulę Lietuvą ir ją baigia sunaikinti?
O gal reikės kovoti su neoliberalų globalistų finansuojamais ir gerai organizuotais lytiniais iškrypėliais, kurie naikina mūsų moralę, dorovę, šeimas?
Tai gal reikės kovoti su „skandinaviškais“ bankais, kurie nemoka mokesčių ir išveža iš Lietuvos pinigus?
O gal mums reikės kovoti su anglų kalba, kuri baigia išstumti Lietuvių kalbą?
Matyt, kovosime su socialiniais parazitais, kurie apsimeta pabėgėliais ir prieš mūsų tautos valią grūdami į Lietuvą?
Tai gal kovosime su buržuazija, kuri dirbantį žmogų Lietuvoje pavertė ubagu?
Žinoma, aš kovočiau už pensiją, kuri turėtų būti proporcinga kiekvienam gyventojui tenkančiai BVP daliai.
Aš, pavyzdžiui, kovočiau su valdžia, kuri tarnauja ne visuomenei, o vagia. Suruoščiau biudžeto vagims karo-lauko teismus…
Labai daug blogybių Lietuvoje, bet negirdėjau, kad kas rengtų prieš tas blogybes karą. Negirdėjau, kad kas rimtai skelbtų karą prieš alkoholį, narkotikus, prieš mokslo, švietimo, kultūros naikinimą, sveikatos apsaugos sistemos griovimą.
Vyksta lietuvių tautos genocidas, bet niekas prieš šio genocido vykdytojus karo neskelbia!
Sakote ne genocidas? O kaip kitaip vadinasi toks procesas, kai per 26 metus sunaikinama 1/3 lietuvių populiacijos, kai į užsienį išvejamas jaunimas, o Lietuvoje lieka tik seneliai, vagys ir ligoniai?
Kažką nuolatos „puola rusas.“
Įdomiausia yra tai, kad rusas labiausiai „puola“ tuos, kurie patys, ar jų tėvai, ištikimai tam rusui tarnavo, geruose postuose sėdėjo ir skalsią duoną iš ruso rankų valgė.
O kuo tas rusas pavyzdžiui man nusikalto?
Ogi niekuo. Kariuomenę iš Lietuvos jis išvedė, o ką buvo čia pastatęs, gi neišvežė: nei kelių, nei fabrikų, net atominę elektrinę paliko, Klaipėdos uostą, sostinę Vilnių.
Juk be ruso pagalbos mes tikrai matytume Vilnių, kaip savo ausis.
Valdant tam „baisiam“ rusui, lietuvių skaičius nuolatos augo, o valdant Briuseliui – mažėja. Iš pensijos ir atlyginimo žmonės galėjo išgyventi. Mokslas ir medicina buvo nemokami.
O kuo mums dabar grasina tas piktas rusas?
Kapitalizmu? Liberalizmu? Absoliučiai niekuo.
Visos grėsmės laužtos iš amerikoniško piršto.
Džiaugėmės iškovota nepriklausomybe, labai džiaugėmės, bet, kad į tokį sovietizmą viskas išvirs, į liberastinę diktatūrą, kad lietuviui nebeliks Lietuvoje vietos, niekas net baisiausiuose sapnuose nebuvo susapnavęs.
Žinote, jei kils karas tarp amerikonų ir rusų, aš padėsiu amerikonams.
Pažadu.
Padėsiu lygiai taip pat, kaip jie padėjo lietuviams į miškus sulindusiems po karo.
Aš jiems padėsiu gražiomis kalbomis apie laisvę, demokratiją, ir pažadais paremti.
Tegul jie sau kariauja. Jie gal turi už ką kariauti?
Bet geriau, kad jie kariautų Kalifornijoje, Aliaskoje, Floridoje, kur nors toliau nuo Lietuvos.
Labas. Kaip ten pas jus Petrapilyje oras, ar irgi šviečia saulė kaip Lietuvoje, ar apniukęs oras, kad toks niurus komentaras? Kaip ten pas jus Rusijos Federacijoje ar labai pagausėjo lietuvių, gal dauguma emigrantų iš Lietuvos tik sakosi, kad į vakarus patraukė, o iš tiesų tai movė į gerovėje besimaudantį ruskyną? Gal ten lietuvių taip prisidaugino, kad greitai lietuvių kalbą skelbsit valstybine kalba? tada ir mes ten apsilankysime! O dabar „pašol von Ivan bolvan!!!
Ir vėl paširdžiuose kažkas suvirpa skaitant profesoriaus lozungus:
„šiek tiek rizikavome savo kailiu dėl Lietuvos valstybės ne tam, kad ją pardavinėtų, išdavinėtų ir
galiausiai sunaikintų naujų išdavikų ir kolaborantų padermė.
Šios valstybės nesunaikinsite.
Neleisime.
Būsite sustabdyti.
Nes mes suprantame, ką norite padaryti su Lietuva ir Lietuvai, tarnaudami saviesiems šeimininkams.”
Tai ir norisi imti trispalvę ir bėgti ginti skriaudžiamos Tėvynės, bet tik STOP, juk jau taip buvo! Negi antrą kartą ant grėblių lipsim? Kur buvo tas profesorius prieš 20 metų, na bent prieš 15 metų? Ar saldžiai miegojo, ar skaniai buvo šeriamas? Gera būtų tokius lozungus išgirsti iš Antano Terliacko, Nijolės Sdūmaitės, kn. Grgo, kardinolo Tomkevičiaus, bet kam tas profesorius kartoja tuos pačius lozungus, kurie jau skambėjo prieš 33 metus? Ir kam reikalinga profesoriui politinė partija siekianti laimėti Seime kokias dvi vieteles – vieną profesoriui, kitą kokiam nors jo klapčiukui. Būtų NVO „Forumas” viskas būtų aišku – atsibudome ir kelkimės – skambinti varpais, budinti tautą – būtų viskas aišku, o politinė gauja visiškai kas kita. Ką galės padaryti Seime kokie 2-3 NS seimūnėliai? Tik parėkauti kaip tai puikiai daro Petras Gražulis, bet nei ką kalima pakeisti, nei ką galima sutvarkyti – šumys loja, karavanas eina! Po 30 metų Lietuvos politikierių lindimo į visus įmanomus ir neįmanomus užpakalius, iš ištraukti ten nuvestą Tautą reikėtų radikalesnės organizacijos, gal net pogrindinės!
Pritariu Liudvikui
Stipriai, bet taikliai. „nacionalistai” tai į lietuvių kalbą išvertus tautininkai – žmonės mylintis savo Tautą. Aišku gyvenus 50 metų prispaustiems po rusų komunistų padu „nacionalistas” išvirto į keiksmažodį. Tačiau krikščioniams būtina mylėti savo artimą, o savi tautos žmonės tai patys artimiausi po šeimos. Nuo šios krikščioniškos pareigos neatleidžiami nei „verslininkai” kurie viešai garbina „rinkos” stabo „neklystamumą”, atmesdami būtinumą Lietuvoje greitai kelti Žemąsias algas.