Premjero S. Skvernelio užmojis gerinti santykius su Rusija sukėlė daug triukšmo. Tačiau vienas apžvalgininkas suprato tikrąją skandalo potekstę ir Lietuvos laukiančio geopolitinio iššūkio mastą bei grėsmę.
V. Laučius įžvalgiai atkreipė dėmesį į tai, ko nepastebėjo kiti „Rusijos klausimą“ gvildenantys politologai: vienu iš Skvernelio kritikų tapo tikėtinas pretendentas į šalies prezidento postą V. Ušackas, kuris pats yra karštas santykių su Rusija gerinimo šalininkas.
Ši įžvalga tikrai vertinga, nes ne tik leidžia, bet ir verčia daryti Lietuvos ateičiai itin svarbią išvadą. Iki šiol žiniasklaidoje daugiausia kalbama apie vadinamuosius „vatnikus“ prastuomenės sluoksniuose. Tuos nepagydomai nostalgija sovietmečiui sergančius ir Putino laukiančius „runkelius“, kurie pagrįstai patenka ne tik į žiniasklaidos, bet, kiek galima spręsti iš viešų ataskaitų, ir į VSD dėmesio akiratį. Jie tikrai nėra simpatiški.
Tačiau pernelyg didelis dėmesys jiems užgožia tai, kas pastebėta Laučiaus straipsnyje: Vladimiro Vladimirovičiaus glėbio trauka ne mažiau stipri ir ekonominio bei politinio, taip pat ir kultūrinio, „elito“ sluoksniuose.
Neatsitiktinai Lietuvoje radosi visa puokštė verslininkų, kuriuos didžiai papiktino po 2014 m. agresijos Rusijai taikomos sankcijos. Reikšdami savo pasipiktinimą, jie parodė, kad nesibodi ir ukrainiečių krauju palaistomų pinigų. O tai reiškia, kad „elito“ sluoksniuose kur kas labiau nei atrodo yra išplitęs stiprus, bet gerokai subtiliau ir todėl nepastebimiau besireiškiantis „vatniko“ sindromas.
Jis gali būti net didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui negu „runkeliškas“ – storžieviškas, tiesmukiškas ir todėl atgrasus – Putino glėbio ilgesys. Jeigu šio sluoksnio ekonominė galia ir įtaka bus konvertuota į politinę valdžią ir prezidento kėdėje atsidurs jų atstovas arba statytinis, Lietuvai prasidės iš tiesų sunkūs ir tamsūs laikai. „Elitinei“ ir „runkeliškajai“ vatninkystėms susiliejus į bendrą srovę, Lietuva į Putino glėbį bus nešama taip stipriai, kad sunku įsivaizduoti, kaip tam atsispirs.
