Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Ramūno Aušroto straipsnis apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį savaime turiningas ir įdomus. Tačiau ypač verta atkreipti dėmesį į jame apžvelgtą įvairiose šalyse taikomų NT mokesčio modelių įvairovę. Ji liudija viena: įsivesdamos iš principo reikalingą NT mokestį valstybės yra labai atsargios ir kruopščiai pasveria ilgalaikius tokio mokesčio socialinius padarinius. Principas aiškus – nepakenkti savo piliečiams, neapkrauti jų nepakeliama mokesčio našta.
Lietuvos valdžios, ypač „dešiniosios“ konservatorių vyriausybės, visada renkasi žiauriausią žmonėms variantą. Ši principinė nuostata tapo tiesiog firminiu konservatorių veikimo braižu nuo A. Kubiliaus pirmojo vadovavimo vyriausybei laikų. Iš jų „reformų“ visada laimi turtingiausi, o labiausiai nukenčia vidurinysis sluoksnis. Tipiškas pavyzdys – vadinamoji krepšelinė aukštojo mokslo finansavimo reforma, kurią įgyvendinant buvo specialiai sukurtas bankams įsiskolinusių studentų sluoksnis.
Kam tarnaus „atnaujintas“ ir „patobulintas“ NT mokestis, jeigu bus įvestas, akimirksniu atskleidė Vilniaus mero V. Benkunsko ir NT magnato A. Avulio pokalbis televizijos laidoje „Lietuva kalba“. To paties A. Avulio, kuris, privatizavęs ir užstatęs didžiuliais statiniais buvusio „Žalgirio“ stadiono žemę, taip ir neįvykdė pažado joje pastatyti nedidelį jaukų stadioną. NT mokestis sužadino jo vaizduotę apie Šnipiškėse galinčias atsiverti galimybes.
O kad jos taptų pasakiškos, akivaizdžiai rodo numatomos neįtikėtinai plačios NT mokesčio „žirklės“ ir kartu atrišamos savivaldybėms rankos pačioms nustatyti mokesčio dydį. Be abejo, kaip seniai įprasta panašiais atvejais, skubama raminti NT savininkus liūliuojant juos saldžiomis kalbomis, kad savivaldybės bus „socialiai jautrios“ ir elgsis „atsakingai“ nekeldamos mokesčio iki kosminių aukštumų. Esą viskas bus taip, kaip įvyko suteikus joms teisę nustatyti žemės mokestį – ypatingų ekscesų tarsi nebūta.
Tai – pasaka naiviems. Žemės ir NT mokestis nėra tas pat. Tiesa, kad žemė gerose vietose labai brangi. Ją norint galima „perskirstyti“ pasitelkus tikslingai didinamą žemės mokestį, kuris gali priversti mokesčio neišgalintį sumokėti savininką pigiai parduoti vertingą žemę turtingiems jos supirkinėtojams. Bet tai yra tik žiedeliai palyginti su tuo, ką su savininkų nekilnojamu turtu gali padaryti su savivaldybėmis „bendradarbiaujantys“ NT rykliai panaudodami kaip spaudimo įrankį milžinišką mokestį už nekilnojamąjį turtą.
Dar vienas labai negeras ženklas – NT mokesčio reformą mėginama įgyvendinti pasitelkus TS-LKD premjerų ir finansų ministrų jau ne kartą naudotą ir pamėgtą priedangos schemą. Kiekvieną kartą užsimojus apiplėšti Lietuvos žmones dangstomasi ES direktyvomis. Taip buvo pasielgta „liberalizuojant“ elektros tiekimą ir atiduodant jos vartojus saujelės vertelgų, tai yra „nepriklausomais tiekėjais“ pavadintų niekam nereikalingų perpardavinėtojų malonei. Paaiškėjo, kad ir NT mokesčio „reforma“ teisinama tokiu pat melu.
Būtent todėl galima teigti: ne, tai nėra paprastas šalies piliečių apiplėšimas. Tai yra socialinė inžinerija, iš pagrindų keičianti mūsų visuomenės struktūrą ir demografinį veidą. Sumanius įvesti drakoniškus NT mokesčius iš tikrųjų siekiama kur kas didesnio ir ilgalaikio tikslo. Toks NT mokestis yra nuosekliai įgyvendinamos seniai vykdomos 2030 m. „pažangos“ ir turinčios ją pratęsti 2050 m. strategijos išvalyti Lietuvą nuo lietuvių itin svarbus elementas.
Viskas labai paprasta. Kryptingai manipuliuojant NT mokesčio dydžiu lietuviai praranda būstus ir emigruoja. Arba dirba užsienyje, kad susimokėtų paskolas ir NT mokesčius. NT „vystytojų“ pusvelčiui supirkinėjami prastesni ir pigesni būstai virsta nuomojamais barakais, kuriuose įkurdinami masiškai į Lietuvą vežama pigi svetimšalių darbo jėga. Panašiai perimti geri būstai prestižinėse ir patogiausiose vietose paverčiami viešbučiais ir brangiai parduodami arba nuomojami turtingiems įnamiams. Vilnius sparčiai panašėja į Londoną, kuriame dėl neįsivaizduojamai išaugusių būsto kainų paprastiems anglams nebėra vietos.
Reformos stūmėja I. Šimonytė yra menkai išsilavinusi finansininkė, už buhalterijos skaičių nematanti realių žmonių, jų gyvenimų ir likimų. Tačiau neįmanoma patikėti, kad ji nesupranta tai, ką suvokia net pradžios mokyklą tebaigęs žmogus. Būtent kad NT mokestis nemokšos ir nusikaltėlio rankose gali tapti baisiu ginklu. Įrankiu išvaryti iš namų dešimtis ir net šimtus tūkstančių sunkiu viso gyvenimo darbu tuos namus įsigijusių darbščių ir garbingų žmonių. Taip pat lygiai sunkiu darbu juos sau ir savo šeimoms trokštančių įsigyti, imančių paskolas, daug ko dėl savo namų atsisakančių ir šitaip į savarankišką gyvenimą ateinančių ir jame siekiančių rasti vietą jaunų žmonių.
Ketinamas įvesti NT mokestis – TS-LKD ir premjerės cinizmo ir nužmogėjimo viršūnė. Tai – ne paprastas kvailumas. Tai dar vienas sąmoningas smūgis Lietuvai ir nusikaltimas jos žmonėms.
Pažiūrėkim iš šalies, valstybės teikiamom paslaugom įpratome naudotis ir reikalaujam daugiau ir geresnės kokybės. O, kai reikia susimokėti tai? Išeina kaip restorane – skaniai pavalgyt einam į geriausią ir tikimės bei laukiam būsim sotūs ir laimingi, dar vyno užsisakom, tiesa visa tai su sąskaita „reprezentacinėm išlaidom „. Gal tada ir bėda, kad iš pilkos zonos pabėgt negalim. Tikiu savo valstybe ir jos gebėjimu surinkti mokesčius ir juos pagal poreikius teisingai paskirstyti, nt mokestis nėra kažkoks mūsų genialus sumanymas, jis būtinas ir visam sveikam pasaulyje taikomas ir įprastas
Jonai, perskaityk dar karta straipsnį. Nesupratai jo. Tai ne prieš NT mokestį, o prieš TOKĮ mokestį. Tai skirtingi dalykai. O kad ši vyriausybė prastai dirba, tai daugelis gyventojų supranta – tik ne visi. Tokia realybė.
„NT mokestis – TS-LKD ir premjerės cinizmo ir nužmogėjimo viršūnė. Tai – ne paprastas kvailumas. Tai smūgis Lietuvai ir nusikaltimas jos žmonėms.” Tai eilinis Radžvilo pesimizmo proveržis ir išpuolis prieš premjerę. NT mokestis yra daugelyje šalių ir, kaip pastebėjo Dargis, jis neišvengiamas ir Lietuvoje. Ir čia nėra jokio kvailumo.