Vytautas Radzvilas. Nusikratyti Lietuvą naikinančio neokolonijinės teritorijos statuso ir išsivaduoti iš baudžiauninkų būklės

Gerbiami bendražygiai,

Paskelbti VMI duomenys rodo, kad šiais metais gerokai ūgtelėjo visuomenės parama Nacionaliniam susivienijimui. Tai yra proga ir paskata dar kartą apmąstyti ir giliau suvokti, kas esame ir ką darome. Nei kiek neabejojau, kad šiais metais paramos sulauksime daugiau, negu pernai. Pagrindas tuo tikėti buvo labai paprastas: nebūna taip, kad sunkus ir nuoseklus darbas, kartu išvengiant šiurkščių klaidų, anksčiau ar vėliau neatneštų vaisių. Tačiau turiu pasakyti, kad derlius pranoko lūkesčius. Kodėl rezultatas pranoko lūkesčius – apie ir norisi pasidalinti su Jumis keliomis pastabomis.

Rėmėjų skirtos lėšos yra būtinos siekiant toliau plėtoti mūsų veiklą. Už tai esame jiems nuoširdžiai dėkingi. Tačiau mėginant suprasti, kodėl jau kelerius metus nuosekliai auga parama mūsų sambūriui, svarbiausia yra sutelkti dėmesį ne į paaukotų lėšų sumas, bet į jų kilmę ir tikrąjį šaltinį. Juos atskleidžia pats paramos gavimo būdas. Jis liudija visai kitą šių pinigų prigimtį, kurią slepia skirtų sumų skaičiai. Suvokus šiuos skirtumus pastangų rezultatas turėtų dar labiau įkvėpti. Tad atkreiptinas dėmesys į NS savitumą, kuris geriausiai išryškėja pagalvojus, kuo mūsų sambūris išsiskiria iš kitų sisteminių pozicijos ir opozicijos bei besivadinančių nesisteminėmis ir patriotinėmis partijų.

Didžiųjų sisteminių partijų gautų lėšų šaltinis yra jų turima politinė galia, neabejotinai didele dalimi ir vadinamasis administracinis resursas. Tai reiškia, kad juos skirdami aukotojai lenkiasi valdžiai, o daugelis tai daro ir siekdami apsidrausti. Mat žino esą skolingi toms partijoms už suteiktus gerai apmokamus darbus, neretai ir aukštas pareigas. Ir puikiai supranta, kad nėra neįmanoma atidžiau patyrinėti aukotojų sąrašus ir šitaip patikrinti ,,skolininkų” dėkingumą ir lojalumą.

Kitas polius – nuosmukį patiriančios sisteminės (Regionų ir kt.) ir tariamai nesisteminės partijos. Žvilgtelėkime į šioms partijoms rėmėjų skirtas lėšas ir be jokių emocijų dalykiškai palyginkime su NS rezultatu.

O tada jau kyla esminis klausimas: kas lemia tokį ryškų ir akivaizdų skirtumą? Atsakymą galima rasti prieš tai pagalvojus, kuo panašios ir kas sieja minėtas didžiąsias nemažai lėšų gavusias ir tikrai kuklias sumas surinkusias partijas. Ogi štai kas: vienos ir kitos neturi šaknų ir atramos visuomenėje. Pirmųjų gautos lėšos – seniai susiklosčiusios struktūrinės politinės ir ekonominės galios nelaisvų žmonių atžvilgiu patvirtinimas ir atspindys. Pasakius dar trumpiau ir aiškiau — didžiųjų sisteminių partijų gautos lėšos didele dalimi yra paprasčiausia duoklė valdžiai. Antriesiems paaukotos sumos yra itin kuklios, savo nelaimei jie skiriasi nuo pirmųjų tuo, kad neturi panašios galios ir tik trokšta bei svajoja ją įgyti. Kartu šios sumos liudija tai, kad jos taip pat yra nutolusios nuo žmonių, šių partijų veikla nerūpi ir joje nedalyvauja net jų nariai.

Šis trumpas pasvarstymas yra raktas atsakyti į pagrindinį klausimą: kodėl auga NS rėmėjų ir paramos skyrėjų skaičius, nors mes neturime valdžios ir negalime pasiūlyti šiltų ir pelningų darbų ir tarnybų? Tai gali vykti tik todėl, kad nesame dėl vietos prie valdžios lovio besistumdanti partija. Esame sąjūdinis sambūris, išeinantis į Lietuvą susitikti ir bendrauti su žmonėmis. Ir galintis pasiūlyti tik vieną nematomą ir kūno juslėmis apskritai neapčiuopiamą dalyką. LAISVĘ – arba viltį nusikratyti Lietuvą naikinančio neokolonijinės teritorijos statuso ir išsivaduoti iš ,,postmodernių” XXI a. baudžiauninkų būklės.

Tik šitaip sunkiai dirbant ir tiesiogiai bendraujant su įvairių Lietuvos vietovių gyventojais pamažu pradeda aiškėti, kad vis dėlto dar esama lietuvių, giliausiose sielos kertelėse slepiančių nuslopintą ir beveik užmirštą troškimą būti tikrai laisvais žmonėmis, o ne būti vien svajojančiais gauti iš šeimininkų rankų riebesnį kąsnį baudžiauninkais. Gavę laikraštį ir pasikalbėję su NS komandų žmonėmis kai kurie iš jų pradeda busti. Štai šitaip dirbdami mes patys lėtai ir sunkiai iš lietuviakalbės liaudies pamažu virstame lietuvių tauta ir padedame tautos dalimi tapti bundantiems.

Gautos lėšos tėra tik šios gelminės transformacijos ir ryškėjančios tendencijos išraiška. Todėl apibendrinant reikalo esmę galima daryti dvi trumpas išvadas. Pirmoji — tai, kas išoriškai atrodo paramos skyrimas NS kaip vienai iš partijų, savo esme ir prigimtimi yra sąjūdinė rinkliava visai kito tipo sambūriui.

Antroji — vis dėlto pastebimas paramos NS augimas turbūt aiškintinas tuo, kad greičiausiai vis stipriau ima veikti kylančios sąjūdinės bangos, tai yra, kumuliacinis, arba didėjančio sniego kamuolio, efektas. Dėl šalyje tvyrančios visuotinės, gal net pranokstančios sovietmetį, baimės atmosferos šis efektas kol kas labiau reiškiasi ne tiek atvira politine parama ar juo labiau masiniu stojimu į NS, bet anonimiškesne ir todėl labiau paslėpta, o kalbant tiesiai – saugesne forma.

Lengva įsivaizduoti ir belieka pasvajoti, kaip paspartėtų šis virsmas, jeigu atsirastų ne keliolika ar keliasdešimt, bet nors keli šimtai bendražygių gebančių išsiveržti tik iš asmeninių interesų kiauto ir pasiryžusio pakilti naujam sąjūdiniam žygiui per Lietuvą. Bendraudami su žmonėmis nepamirškime pasakyti ir pabrėžti: NS iš pat pradžių nebuvo ir negali būti partija. Jis buvo sumanytas kaip sąjūdinis sambūris, grindžiamas naujo Tautos prabudimo idėja. Tačiau dėl politinę veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų yra priverstas vadintis partija. Šis sambūris pamažu auga ir stiprėja. Taip pat nepamirškime priminti: jis yra atviras visiems geros valios žmonėms, kurie yra pasiryžę ne skambiais žodžiais, o realiais darbais prisidėti prie NS veiklos ir tapti mūsų bendražygiais.

Bet kuriuo atveju jau dabar aišku viena: sunkiu darbu pasiekti pirmieji laimėjimai savivaldos rinkimuose ir tik ką atėjusi gera žinia apie paramą yra neabejotinas ženklas: LIETUVĄ DAR ĮMANOMA IŠGELBĖTI. Kaip buvo įmanoma tai padaryti XIX ir XX amžiuje, kai jau atrodė, kad viskas prarasta ir ką nors daryti beviltiška.

Dėkoju Jums, mieli bendražygiai, kurie savo pasiaukojamu triūsu pasiuntėte šį tikrą ir ypač akivaizdų, todėl lengvai matomą, Vilties ženklą. Esate kovos už Lietuvą avangardas ir sektinas pavyzdys visiems lietuviams.

Su nuoširdžiais linkėjimais

Vytautas Radžvilas