Šis straipsnis – ne tik apie tikrai nepavydėtiną ES būklę ir virš jos susitelkusius audros debesis. Jį perskaičius nesunku suprasti, ką reiškė tarsi laiko mašina į gūdžiausius sovietmečio laikus VU TSPMI perkėlusi studentų-skundikų „prašymo“ frazė, kad „dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą“.
Iš tikrųjų tai yra tik okupacijos laikais virš kiekvieno savarankiškiau mąstančio ir išdrįstančio išsakyti kritiškesnį požiūrį į šviesią sovietinę tikrovę mokslininko ir dėstytojo galvos nuolatos kybojusio grėsmingo kaltinimo parafrazė. Sovietmečiu kaltinimas skelbė, kad „dėstytojas neteisingai aiškina ir iškraipo komunistų partijos ir sovietinės vyriausybės politiką”.
Straipsnis leidžia susidaryti aiškų vaizdą, už kokias „erezijas“ ir „nukrypimus nuo teisingos ideologinės linijos“ buvau pašalintas iš instituto. Ir būtent tą akimirką šis klausimas liovėsi buvęs mano asmeniniu reikalu. Man šito visai nesiekiant jis tapo akademinės mokslinių tyrimų ir pažiūrų reiškimo „laisvės“ D. Grybauskaitės ir jos ištikimųjų bendražygių (už)valdytoje, moraliai ir ideologiškai prispaustoje bei įbaugintoje Lietuvoje ir VU bendruomenėje atspindžiu ir simboliu.
Mat šiame straipsnyje keliami klausimai yra kasdienės ir įprastos visose ES šalyse mokslinių tyrimų ir akademinių diskusijų temos. Kad būtų dar aiškiau, kuo virto akademinė laisvė Lietuvoje ir manojoje Alma mater, palyginimui turiu atkreipti dėmesį, kad visiškai panašus dvasia ir turiniu mano akademinis tekstas be menkiausių kliūčių daugiau nei prieš dvejus metus buvo išspaudintas Rygoje anglų kalba eurointegracijos tematikai skirtoje recenzuojamoje knygoje. Bet tokių broliams latviams puikiai tikusių įžvalgų net ir po metų – per tą laiką ES krizė tik pagilėjo ir tapo dar akivaizdesnė – užteko prarasti darbą pagrindinėje Lietuvos politikos mokslininkų kalvėje.
Europos studijų katedra buvo paversta „europeizuota“ mokslinio komunizmo katedra, kai buvo atvirai įtvirtinta principinė bet kokio kritiškesnio ir blaivesnio mąstymo apraiškas uždraudusi nuostata: Europos integracijos problemos yra tik techniniai klausimai. Ši nuostata reiškia, kad net ir didžiausi Sąjungai kylantys iššūkiai turi būti laikomi – visiškai kaip sovietmečiu – tik „laikinais augimo sunkumais“ pergalingame kelyje į šviesų komunizmo (dabar – visiškai integruotos ir neregėtai suklestėsiančios ES) rytojų. Sparčiai gausėjančias ES ištikusios krizės apraiškas studentai turi suprasti ne kaip didelių bėdų ir net grėsmių ženklus, bet kaip naujus neišvengiamos integracijos sėkmės ir ES stiprybės paliudijimus. Visa tai – jau po integracijos projekto pamatus sudrebinusio Brexito!
Šiukštu nevalia kelti tokiomis sąlygomis absoliučiai būtino klausimo – ar kartais pats esamas integracijos modelis nėra ydingas iš principo ir veda į niekur, ar jo nederėtų skubiai permąstyti? Filosofija yra blogis – tokios išminties buvo mokomi Europos studijų programos klausytojai. Studijuoti „techninius“ integracijos klausimus Europos komisijos direktyvų šviesoje panašiai, kaip sovietmečiu buvo studijuojami „techniniai“ komunizmo statybos klausimai KPSS suvažiavimų ir SSRS vyriausybės nutarimų šviesoje. Šitaip buvo suprantamas minėtos studijų programos tikslas ir uždaviniai.
Niekam nesvarbu ir neįdomu, kad tie „techniniai“ klausimai paprastai pasensta ir tampa neaktualūs jau kitą dieną, tad vien juos krimtę studentai faktiškai negauna jokių gilesnių ir tvaresnių žinių apie Europą ir ES. O kalbant be užuolankų – taip ir lieka visam gyvenimui akademiniais mažaraščiais, iš principo nepajėgiančiais suvokti ES vykstančių pokyčių masto ir jų keliamų pavojų Lietuvos valstybei.
Bet ideologiniai zombiai, kaip ir anais laikais, kai kam atrodo vertingesni – nes aklai ištikimi vienintelei teisingai Briuselio vadovybės linijai, ideologiškai užgrūdinti ir principingi, o svarbiausia – idėjiškai budrūs ir gebantys atlikti „bildukų“ (kadaise vadinome juos „stukačiais“) vaidmenį laiku išvilkdami į dienos šviesą klastingai užsimaskavusius kuriamos paneuropinės liaudies (eurodemoso) priešus ir slaptus integracijos kenkėjus.
Kai SSRS pertvarkos laikotarpiu Maskvoje virė karštos ir įdomios diskusijos dėl imperijos būklės ir ateities, Lietuvoje tvyrojo kapų tyla. Karčiai belikdavo pajuokauti, kad tapusios nomenklatūrinio politinio ir intelektualinio sąstingio rezervatu tuometinės ,,respublikos“ nepasiekia joks šviežesnis inteletualinio oro gūsis, o pati pertvarka sustojo Baranovičiuose. Panaši pertvarka faktiškai vyksta visoje ES. Tik ir vėl, kaip anais laikais, ji sustojo prie Lietuvos sienų.
Šį kartą Baltstogėje.
Kodėl NS atsisako vienijimosi su m tautinėmis partijomis?
Gal jiems neleidžia jų šeimininkas? Iki šiol taip ir neaiškus NS finansavimas, o juk nuo to viskas ir priklausys!
Gal bijo, nes kitaip taptų galinga jėga ir galėtų veikti ir nuveikti kažką gero vardan tos Lietuvos! O dabar jei gaus viršūnėlė kelis mandatėlius, įsikurs, pašūkaus ir gyvuos sau niekuo nerizikuodami, nieko nenuveikdami, nes kiti turės daugumą ir visus jų triusus (triukus) vers į nieką! Gal kaip tik to ir siekia? ramu saugu ir užtikrinta (bent jau laikinai)!
Kas yra tas „ponas draugas Liudvikas”, degantis fiziologine neapykanta visiems, išdrįstantiems atvirai pasakyti, kad naujųjų (senųjų) marksistų letenomis ES stumiama į susipriešinimą, į dorovinę prarają? Kad jų nepamokė Brexit, tai akivaizdu, bet kad jų pasekėjų vis dar atsiranda net Lietuvoje?
O kas tas „Juozapas Dirvonėnas” besispjaudantia ir keverzuojantis visokias nesąmones dėl jo galvoje besidauginančių visokių naujųjų ir senųjų marksistų tarakonų? Beje, o ko išmokė tokius Juozapus Dirvonėnus” „Breksitas”? Ar neakivaizdu, kad prie jo aktyviai prisidėjo ir įžymiosios Kremliaus spec. tarnybos, kurių veiklą britai nuostabiai demaskavo! Maskolių imperija nuo seno naudojasi klasikine strategija – skaldyk ir valdyk! Atrodo, ir Lietuvoje pilna tokių skaldytojų, užslaptintų 75 metams!
O čia dovanėlė p. Liudvikui: ” Nors ir sugrūstum kvailį grūstuve piestoje tarp kviečių, tačiau nuo jo neatsiskirtų jo kvailystė”, nes ji prilipusi prie savininko odos. Šios citatos Autorius apie Jus žinojo ir apie Jus taip parašė prieš 2970 metų. Matai, žmogau, kaip čia išeina…Kažkas ir apie Jus žino ir žino, koks Jūs esate
Aha, lygiai taip pat tokia pat dovanėlė ir citata tinka ir Emanueliui, gal gi net dar labiau! Tas citatos Autorius apie Emanuelį, Gabrielį ir jų tautiečius žinojo ir taip parašė prieš 2970 metų. Dauguma žmonių žino, kaip čia išeina…ir apie Jus žino ir žino iš kur Jus, ir kokie Jūs esate!
Gerb. Profesoriaus išvesta paralelė tarp gūdžių sovietmečio laikų kaltinimų ir VU TSPMI elgsenos ir nuostatos Profesoriaus atžvilgiu yra geniali. Kiekvienas save gerbiantis dėstytojas turėtų pasinaudoti šiuo puikiu straipsniu ir mokyti studentus, kaip nebūti ir netapti visuomenės kostiumuotomis atmatomis, kurių atlapai nukaldinti VU. Užuot sudraudę, pamokę, paprotinę tuos kvailelius, užuot apgynę Profesorių, jie stojo mažumės pusėn (kurią gal ir patys sukurstė), pasibaisėtinai pamiršę savo išgarbinto sovietmečio demokratinio centralizmo principą: mažuma paklūsta daugumai. Jeigu 22 studentai, o vėliau ir 200 studentų yra mažiau už 9, tai rodo jų ligos diagnozę- amnezija ir nemokšiškumas. Edgaras Alanas Po yra pasakęs: „Apjuodinti didį žmogų- yra geriausias būdas mažam žmogeliui prisidėti prie to žmogaus dar didesnės didybės”, ką ir matome per pastaruosius metus. Profesoriau, su Jumis yra tiesa, todėl ir praeisite.
Liudvikui!
Meluojate, ponas Liudvikai, žinote, kad meluojate, bet vis tiek meluojate! Tačiau patikęti jūsų melu gali tik visiški mžaraščiai.Užtenka pažiūrėti internete Radžvilo straipsnių datas ir pasidarys aišku, kad jie rašomi jau daugybę metų ir kad juose jau seniai nestinga politinių vertinimųs bei raginimų.
Mielas Vidai, straipsnių galima prirašyti, popierius viską iškęs, bet kokie buvo veiksmai? Štai kur klausimas! Pasižiūrėkite internete ir į dabartinių valdžiažmogių, buvusių pono V. Radžvilo bendražygių rašliavas, ten irgi nestinga politinių vertinimų bei raginimų! Tik reikia tikėti ir atrodys, kad tai lyg šventas raštas! Bet kurlink nuvedė tie rašeivos su savo politiniais vertinimais ir raginimais? ApsidVieni garbina proff. V.Lansbergį, kiti garbina proff, Radžvilą, treti garbina Užpaskį, ketvirti,,,, penkti… ir t.t. Mes žiūrim ne į gražius žodžius, kurie labai patinka panelėms, mes gi vertiname pagal nuveiktus darbus vardan tos Lietuvos! Buvo pagarba ir užuojauta ponui Radžvilui iki tol, kol nepradėjo veržtis į Seimą, kur vėl laukia geras atlyginimas, užtikrinta ateitis ir pan. ir t.t. Tarp kitko apie melą ir melavimą, kur Jus juos matote, mūsų komentare tik įžvalgos, o Jums vaidenasi!
Gal ir gerai, kad prof. V.Radžvilas turi fanatikų – su fanatiakais visada patogiau pulti ir gintis, nes ne protas juos veda, o tik tikėjimas ir garbinimas savo stabuko! Mums labiausiai apmaudu dėl tų idealistų, kurie dar tiki, bet kaip „Perestroikos” karta gali greitai nusivilti, o tada dar labiau sumažės tikinčiųjų, kaip sakė Karalius Mindaugas – vieninteliu Dievu – Lietuva!
Beje, Baltstogė – tai Lietuva tiklaikinai atiduota administruoti pšekams, pone profesoriau!!!
Ir įdomu, kai už „erezijas“ ir „nukrypimus nuo teisingos ideologinės linijos“ buvo pašalintas iš instituto, tai būtent tą akimirką šis klausimas liovėsi buvęs asmeniniu reikalu, tai gal tada ir sugalvojo ponas profesorius suburti politinę partiją ir su ja prasibrauti į Seimą ir patyliukais kažką rezgant ar garsiai kaip P.Gražulis rėkaujant, atkeršyti savo skriaudėjams.?! Kol nebuvo išmestas ponas profesorius snaudė pol-lytinio letargo miegu, dėstė sau, gavo padorų atlyginimą ir buvo beveik viskuo patenkintas kol negavo spyrio į minkštą vietą. Tada prisiminė „Persitvarkymo sąjūdžio” lozungus ir pirmyn į aikštes, į mitingus, į partiją!
Liudvikas nebe pirmą kartą dega neapykanta Nacionaliniam susivienijimui ir viskam, kas susiję su juo. Kas Jums yra , Liudvikai?
Mielas Vidai, mums nepatinka politinės gaujos, kurios veržiasi prie lovio! Jokios neapykantos mes nejaučiame net ir tam Nacionaliniam Susivienijimui, bet mums neramu, kad puiki, nevyriausybinė organizacija FORUMAS virto politine gauja ir dar su tais pačiais lozungais, kaip ir prieš 30-metį! O kas iš tų lozungų išėjo puikiai matote ir Jus ir mes! Bijome, kad neišeitų vėl tas pat! Visada palaikėme FORUMĄ ir sveikas jo idėjas bei akcijas kol buvo nevyriausybinė organizacija, o dabar norime, kad NS bebūtų toks pat fiaskas kaip „Perestroikos sąjūdis”, todėl kiek galime kritikuojame, bet į kritiką reaguoja kažkokie atgrąsūs fanatai, kurie, apart, spjaudymosi nesugeba reikiamai atsakyti! Tai, turbūt, komsomolco R.Valatkos įtaka – tyčiojimosi mokykla, kaip ir dauguma Lietuvoje žiniasklaidos priemonių! Štai ir viskas!