Prieš 35-erius metus nuvykau į Lazdijus steigti Sąjūdžio rėmimo grupės. LKP rajono pirmasis sekretorius K. Stoncelis atsiuntė patį miesto milicijos viršininką mane suimti. Mandagiai, bet dalykiškai ir kietai pasikalbėję išsiskyrėme taikiai. Nesuėmė, bet susitikti su susirinkusiais žmonėmis neleido. Po savaitės įvyko steigiamasis mitingas.
Ir štai istorijos ratas apsisuko. Nacionalinio susivienijimo bendražygiai susiruošė į Širvintų miesto šventę dalinti net ne rinkiminį-reklaminį, bet Sąjūdžio dvasią gaivinantį ir jo siekius primenantį šviečiamojo pobūdžio laikraštį.
Merė Ž. Pinskuvienė uždraudė suteikti kertelę mugėje ne tik mūsų pavėsinei, bet ir liepė nesirodyti visame mieste. Šiam susireikšminusios nomenklatūrininkės ir vietos karaliukės įsakymui nepaklusome. Teko atlaikyti merės atsiųstų savivaldybės tarnautojų, o vėliau ir policininkų stiprų spaudimą dingti iš renginio. Šitaip Širvintos virto 1988 m. Lazdijais, o p. Pinskuvienė tapo pavyzdinga drg. Stoncelio mokine.
Maža to, kaip ir dera LKP tradicijų tęsėjai ir įpročių paveldėtojai (neatsitiktinai Regionų partija yra naujausia LKP reinkarnacija), ji tikros rajono kompartijos sekretorės stiliumi savo veidaknygėje atvirai ir drąsiai parašė, kad širvintiškių šventėse negali būti jokios politikos. Akiplėšiškiau ir ciniškiau pasakyti, kad jos valdomame mieste / dvare leidžiamos tik baudžiauninkų šventės, turbūt neįmanoma.
Juk ponai irgi malonėdavo švęsti kai kurias šventes, pvz., derliaus nuėmimo šventę, kartu su savo baudžiauninkais. Be jokios politikos. Baudžiauninkai kabindavo geriesiems ponams pabaigtuvių vainikus. Ponai išridendavo alaus statines ir vaišindavo sotesniu ir gardesniu srėbalu. Palankiai žvelgdavo į pasisotinusius ir dainuojančius ar sukančius šokio ratelius vergus. Kai būdavo ypač gerai nusiteikę, nusikaltusiems suteikdavo ir malonių. Nubaustiems nuplakti dovanodavo bausmę arba sumažindavo skirtų kirčių skaičių. Širvintų merės elgesys ir vieši įrašai leidžia manyti, kad būtent panašios šventės ,,be politikos” yra jos siekiamybė ir idealas.
Nacionalinis susivienijimas paviešino šį Ž. Pinskuvienės akibrokštą. Ne iš pykčio ar keršto. Prevencijai. Neofeodalinių karaliukų ar naujos partsekretorių laidos savivalė klesti daugelyje Lietuvos vietų ir seniai yra tapusi didžiule valstybės problema. Šį siautėjimą būtina stabdyti.
Ir pabaigai apie dar vieną nemalonų netikėtumą. Paaiškėjo, kad prof. P. Gylys labai pasipiktino sužinojęs, jog NS paskleidė žinią apie Širvintuose klestintį neosovietmetį. Jeigu teisingai suprantu jo mintį, Ž. Pinskuvienės kritikuoti nevalia, nes ji esanti viena ryškiausių opozicijos „Landsbergių klanui“ lyderių. Ir vien todėl privalo būti apsaugota nuo bet kokios kritikos.
Šiuo klausimu reikės pasisakyti plačiau. O kol kas užteks priminti, kad NS principingai ir griežtai kritikuoja dabartinę ,,dešiniųjų” klano valdžią ir yra itin jo nemėgstamas. Tačiau principinga „antilandsberginė“ pozicija niekada nebuvo ir nebus paskata tapti ne mažiau grobuoniško „kairiųjų“ klano parankiniais grumiantis dėl valdžios lovio su „dešiniaisiais“ plėšrūnais ir baudžiavininkais. Niekada nesutiksime būti ir tokių „opozicinių“ nomenklatūrininkų kaip Ž. Pinskuvienė vegvaldiškų įpročių teisintojais. Stengsimės sustabdyti tris dešimtmečius besisukantį atgimusios lietuvio baudžiavos ratą.
Nuoroda: https://kaunieciams.lt/sirvintose-z-pinskuviene-bando-riboti-zodzio-laisve/
AMB trispalvę buvo pavadinęs skuduru, bet nežiūrint šito buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, mat pagal daugelio moterų nuomonę buvo “gražus vyras”. Šią žmogą, pagal O. Benderį, galima būtų pavadinti “gražia moterimi, poeto svajone”. Gal todėl po rinkimų Širvintose vienas jos artimas gerbėjas yra pasakęs, kad ją reikia rinkti Lietuvos prezidente, nors nesigirdėjo jog apie trispalvę šitaip būtų pasakiusi. Gal todėl, kad turi kitų nuopelnų ir be šito, straipsnyje paminėto? Nežinau ar tai teisybė, bet girdėjau jog ji piestu stojasi prieš tai, jog Čiobiškio bendruomenė ten pastatytų paminklą Lietuvos partizanams? O, kad, mano nuomone, yra nusistačiusi prieš Lietuvos patriotus rodo tai, jog Gelvonų miestelyje baigia sugriūti to krašto Lietuvos partizanams pastatytas paminklas.