tv3.lt
Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus.
Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi politologas ir Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica. Su juo laidoje kalbėta apie Europos didžiausią problemą, kuri vis labiau ryškėja ir Lietuvoje – imigraciją.
Europa kenčia nuo musulmonų imigrantų
Pernai dalis europiečių didžiausia šalies problema įvardijo nelegalią imigraciją ir jos keliamas grėsmes, kartais netgi gyvybei.
Kai kurių šalių vyriausybės jau sunkiai susitvarko su imigrantų problemomis, o didmiesčiuose jau seniai atsiradusios zonos, į kurias nerekomenduojama eiti ne emigrantams, vis labiau plinta.
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl Europoje į valdžią renkamos politinės jėgos, kurios remia griežtesnius ribojimus imigrantams. Vytautas Sinica, tvirtina, kad kai kuriose valstybėse, imigracijos procesai greitai gali tapti jau nebeatgręžiami.
„Musulmonai šiandien jau yra supratę, ypač Vakarų Europoje, ypač mažesnėse šalyse, kaip Belgijoje, kad yra laiko klausimas, kada jie galės demografiškai spręsti, kas vyks šiose šalyse. Švedija yra šalis, kur po 50 metų, musulmonai galės spręsti šalies likimą. Jie dažnai sako, tai palaukite mes čia padarysime savo tvarką“, – pasakojo politikas.
Bene labiausiai nuo imigrantų iš musulmonų kraštų kenčia Prancūzija, kurioje kasmet musulmonai imigrantai įvykdo po keletą teroristinių išpuolių. Be to, ten viena didžiausių imigrantų populiacijų visoje Europoje. Nors didžiulės imigrantų bangos į Prancūziją patraukė dar prieš keletą dešimtmečių, didžiausios problemos pasirodė prieš keletą metų.
„Prancūzų mokykla kala ne meilę Prancūzijai, o kaltę Prancūzijos. Ir tas iš Alžyro atvykęs ar tokių atvykėlių palikuonis mokosi, ne, kad reikia mylėti Prancūziją, o kad Prancūzija kalta prieš jį, jo tėvus, senelius. Tai pokolonijinė kaltė“, – tikino Vytautas Sinica.
Baltarusiai ir rusai kelia grėsmę Lietuvai
Politikas tikina, kad Lietuvai svarbu pasimokyti iš Vakarų Europos pamokų ir su imigracija pradėti tvarkytis jau dabar, mat mes turime rekordinį skaičių imigrantų iš mūsų kaimyninių valstybių – Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
„Pernai 60 tūkstančių atvykusių iš Baltarusijos, gyvenančių Lietuvoje, kaip imigrantai, iš tų žmonių tik 400 paprašė politinio prieglobsčio, tai labai maža dalis, visi kiti tiesiog ekonominiai migrantai. Tiek migracijos departamentas, tiek VSD – dvi pagrindinės institucijos, kurios turėtų tikrinti, kas čia pas mus atvyksta saugumo požiūriu, yra visiškai nepasiruošusios, jos neturi resursų“, – grėsmes vardijo Vytautas Sinica.
Vienas iš Nacionalinio susivienijimo vadovų kelia klausimą, kas atsitiktų, jei Lietuvą užpultų Rusija? Ar tada į Lietuvą atvykę imigrantai liktų ištikimi valstybei, kuri geranoriškai priėmė į savo šalį?
„Jeigu įvyktų kokia nors diversija, koks nors išpuolis iš Baltarusijos į Lietuvą, taip kaip Hamas. Lemtingai svarbu, kiek būtų Lietuvai priešiškų žmonių čia Lietuvoje, kiek būtų žmonių, kurie galėtų atsukti ginklus į Lietuvos piliečius?“, – tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svarstė Vytautas Sinica.
Lietuviai jaučiasi antrarūšiais piliečiais
Vytautas Sinica pabrėžia, kad būtina jau dabar galvoti, kaip mes integruosime kitų valstybių piliečius į savo šalies visuomenę. Politikas piktinasi, kad mūsų valstybės institucijos dar iki šiol nesuprato šio klausimo svarbos, o politikai dar neturi supratimo, kaip spręsti problemą, kuri su laiku gali tik augti.
„Kai nacionalizmas visuomenėje baigiasi, arba jis išsenka, tai valstybė galiausiai prieis klausimą, o kam jos reikia? Nes jeigu nereikia nacionalinio principo, jeigu nereikia, kad šitoje valstybėje būtų lietuvišką kultūrą atitinkanti tvarka, tai, kam ta valstybė? Galime padaryti aukcioną, kuri šalis geriausiai paadministruos ir žinau, tikrai yra Europoje geriau administruojamų šalių, kur geriau veikia viešasis sektorius, mažiau korupcijos ir tegu kas nors valdo“, – samprotavo Vytautas Sinica.
Be to, pasak politiko, lietuviai per daug nuolaidžiauja Rusijos ir Baltarusijos atvykėliams ir kelia jiems per mažai reikalavimų dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
„Pas mus yra principinė ideologinė nuostata, kad nereikia, kad yra grubu, žiauru ir neteisinga atvykėlio reikalauti, kad jis išmoktų valstybinę kalbą ir panašiai. Bet mes keliame sau tokius reikalavimus, taip save cenzūruojame ir gniaužiame, kad tos kalbos niekam negali pasiūlyti, lietuvių kalba tik lietuviams ir negali reikalauti, kad jos kažkas mokytųsi. Mūsų mąstymas yra, sakyčiau, šioje vietoje vergiškas, mes patys jaučiamės kažkokie antrarūšiai Lietuvoje“, – teigė Vytautas Sinica.
Ukrainiečiai irgi turi mokytis lietuviškai
Vienas Nacionalinio susivienijimo vadovų tikina, kad mes neturėtume jaustis kalti prašydami, kad lietuviškai mokėtų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai.
„Girdžiu nuolatos šnekant, kur jautriausia tema ukrainiečių atžvilgiu, kaip yra žiauru reikalauti per 2 metus išmokti lietuvių kalbą, jeigu nori dirbti paslaugų sektoriuje. Tai yra ne žiauru, tai kaip tik gailestinga. Lietuva su savo dviem metais yra ilgiausią laikotarpį numačiusi šalis, nes dauguma šaliu turi trumpesnį laikotarpį“, – tvirtino Vytautas Sinica.
Be to, pašnekovas tikino, kad Lietuva daro per daug nuolaidų ir savo šalies piliečiams rusams, kurių dalis sunkiai integruojasi į visuomenę.
„Yra unikali situacija pačia blogiausia prasme, mes turime paralelinius, kitakalbių valstybinių mokyklų tinklus, rusakalbių, lenkakalbių – tai posovietinis reiškinys, niekur kitur Vakarų pasaulyje to nerasite. Mes panašu, kad liksime vieninteliai, kurie turime tą ir nežadame keisti, nedrįstame pasakyti, kad reikia keisti“, – sakė politikas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ Vytautas Sinica kalbėjo ir apie tai, kiek Lietuvai reikėtų imigrantų, ką reikėtų daryti, kad Lietuvos neištiktų Vakarų Europos likimas. Be to, politikas pasakojo apie imigrantų krizę Prancūzijoje ir Švedijoje, kur šios problemos bene ryškiausios Europoje.
