TV3 laidoje „Dienos pjūvis“, o prieš tai ir pas Aurimą Perednį „Žinių radijuje“ kalbėjomės apie nelegalų problemos sprendimą. Europos Parlamentas pritarė naujam ES prieglobsčio ir migracijos paktui. Tuo pačiu metu į Lenkiją jėga brovėsi arti 500 nelegalų grupė, kurią Lenkija eilinį kartą sėkmingai apgręžė.
Tai gerai priminė, kad nelegalų klausimas aktualus ne tik Pietų Europos šalims, kur afrikiečiai plūsta šimtais tūkstančių, bet gali bet kada tapti ir mūsų aktualija. Neatsitiktinai Lenkija, nors dabar valdoma liberalų, pasakė nepaklusianti naujajam ES paktui. Ir štai kodėl jam neturėtų paklusti ir Lietuva:
1) Paktas sukuria naują ES reguliavimo sritį. Iki šiol šalys pačios sprendė, kaip saugoti sienas. Vienos nesaugojo visai, kitos saugojo griežtai. ES formaliai negalėjo nurodinėti, nors faktiškai tikrai nurodinėjo ir tą pajutome patys – 2021 metų vasarą valdžia pradėjo apgręžinėti nelegalus tik po to, kai Europos komisarė atvyko į Lietuvą ir asmeniškai leido. Paktu įtvirtinama, kad ES turės bendrą sienų apsaugos politiką. Vadinasi dar viena sritis tampa nebe nacionalinės valdžios reikalas, dar siaurinamas suverenumas, dar stiprėja centralizacija. Tai savaime blogai, nors lietuviams ir ypač Lietuvos politikams tai kažkaip nerūpi.
2) Naujoji bendra prieglobsčio ir sienų politika pristatoma kaip griežta ir kokiems Ispanijos leftistams tokia ir yra, bet Lenkijai ar Lietuvai ji yra tas pats, kas nieko – mes patys taikome daug griežtesnę, o priėmus bendrą ES politiką griežtesnių priemonių taikyti nebegalėtume. Tos griežtesnės priemonės būtinos. Vėlgi, 2021 metais įsitikinome, kad jokios priemonės, išskyrus apgręžimą prie sienos nuo nelegalų nepadeda. ES paktas kalba apie sugriežtintą deportaciją, tačiau praktikoje deportacija dažnai neįmanoma, nes kilmės šalys tiesiog nepriima. Dėl to įvairios ES šalys siekia susitarimų su trečiomis šalimis, kad nelegalai sprendimų dėl jų likimo lauktų ten. Italija tariasi su Albanija, Danija su Uganda ir t. t. To naujasis paktas taip pat neleistų (išimtys yra, bet iš fantastikos srities). Taigi paktas neleistų Lietuvai taikyti ligšiolinės apgręžimo politikos.
3) Įvedamas kvotų mechanizmas. Valdantieji konservatoriai jį vadina neprivalomu, bet jis dar ir koks privalomas. Valstybės narės turėtų arba priimti nustatytą nelegalų skaičių arba sumokėti kompensaciją – 20 000 už vieną nepriimtą nelegalą. Pietų Europos šalims, kurios nori nelegalus priimti, bet atiduoti toliau, tokia kvotų sistema labai patinka. Tačiau ji prievartinė ir neturi jokių stabdžių: savaime aišku, kad daugėjant nelegalų, didės ir kvotos ir tai neturės jokios pabaigos, jeigu bendra politikos nuostata bus įsileisti, o ne apgręžti.
Dėl viso to naujasis ES paktas yra Europos „nuosaikiųjų“ partijų bandymas vaizduoti kovą su nelegalia migracija. Už jį gana vieningai balsavo ir socdemai, ir „konservatoriai“. Jiems visiems tinka vaizduoti kovą ir sienų apsaugą, iš tikrųjų to nedarant. Lenkija ir kelios kitos šalys skelbia, kad jokiu atveju šio susitarimo nesilaikys. Ir teisingai daro. Tą patį turėtų sakyti ir Lietuva, taikanti daug geresnę sienų apsaugos politiką. Nesilaikyti šios politikos yra teisinis pagrindas – ji plečia ES kompetencijos sritis už Lisabonos sutarties ribų.
Savaime suprantama, Europos Parlamentas po rinkimų turėtų atšaukti šį dokumentą ir Europos nacionalistai (tiek proukrainietiški, tiek prokremliški – nepradėkite spekuliacijų) jau viešai aiškiai pasakė, kad to ir sieks. To siekti turėtume ir mes. Tą neabejotinai darytų į Europos Parlamentą išrinktas Nacionalinio susivienijimo atstovas. Kad taip ir įvyktų, pasirašykite už mūsų teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną.
Laidų nuorodos:
Žinių radijo laida pas Aurimą Perednį
Politinė reklama.
Negali būti vienoda reikalavimų našta užkraunama mažai ir didelei valstybei; šimtmečius savarankiškai, ir tik neseniai išsivadavusiai valstybei, turinčiai mažai patirties ir visų rūšių išteklių, jų atsargų; valstybei kur nors ES viduryje, tad neturinčiai ilgų sienų su nedraugiška kaimyne, ir valstybei, esančiai pačiame ES pakraštyje, todėl visa jos teritorija praktiškai virto pavojingo pasienio zona, todėl jai reikia visą dėmesį, pajėgas ir lėšas skirti savo žmonių rengimui atlaikyti priešo veržimąsi, savo teritorijos pavertimui tvirtove, o ne visas šalie pajėgas skirti imigrantams integruoti. Imigrantams, kurių didžioji dalis gal būt tėra Vagnerio samdiniai, ir būtent tuo tikslu jie čia ir siųsti.
Stebina JAV ir NATO žvalgyba: jie pastebėjo ir perspėjo Ukrainą, jog Kremliaus pajėgos prie Ukrainos pasienio ruošiasi pulti, tačiau nepastebėjo, kad Kremlius verbuoja milžiniškas atrikiečių ir arabų ordas. Jiems tai nekėlė įtarimų.