Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame forume apie istorijos politiką išsakiau poziciją, kad per dažnai ir net gėdingai pasiduodame įtarimams apie „galimą kolaboravimą su naciais“ ir kad tokia klaidinga laikysena yra esminė mūsų pozicijos politikoje. Tobulas to pavyzdys – neseniai Seimo vienbalsiai (111 balsų už) priimta rezoliucija Vilniaus geto sukilimo 80-mečio proga. Joje savivaldybių prašoma neįamžinti ir neminėti asmenų, kurie GALIMAI kolaboravo su naciais. Niekam neužkliuvo, subalsavo VISI.
Informacinio karo sąlygomis tų GALIMAI visada atsiras. Žmonės kaip Zingeris, Zurofas ar Foti „galimai“ paleidžia ir apie Vanagą, ir apie Daumantą. Lietuvoje sugebame tai užgesinti, bet tarptautinėje bendruomenėje jų melai sėkmingai sklinda. Kuo mažiau išmanomas laikotarpis, tuo sėkmingiau apie jį sklinda kaltinimai ir dezinformacija. Todėl neatsitiktinai daugiausia „galimai“ yra apie Birželio sukilimą. Bet ne tik.
Lietuva privalo investuoti į 1941 metų ir apskritai antinacinės rezistencijos tyrimus, o tuo pačiu metu pereiti prie principo, kad įtarimų niekada negana. Valstybė gali išsižadėti savo didvyrių, laisvės kovotojų, valstybės kūrėjų tada ir tik tada, kai jų kaltė dėl konkrečių veiksmų yra galutinai ir nedviprasmiškai įrodyta. Ne anksčiau.
Dalinuosi viso pasisakymo įrašu. Ačiū už kvietimą į renginį.
https://www.facebook.com/SinicaVytautas/videos/2456290051218232
Visos diskusijos įrašas ČIA.
Norėtųsi tik papildyti: palyginus labai nedaug lietuvių koloboravo su hitlerininkais, sovietiniais laikais jie visi buvo surinkti ir nuteisti, išvežti į sibiro lagerius arba sušaudyti, nors jie ir nekovojo prieš pačią lietuvių tautą, pagaliau, kas ko nusipelnė, to ir gavo. Kadangi mus teriojo ne vien hitlerio gaujų pakalikai, po jų atėjo kiti – stalino pakalikai, o va tie jau veikė visu frontu, buvo sudaryti gausūs sovietinių koloborantų pulkai iš tų pačių lietuvių-rusų-žydų ir pan., kurie taip pat persekiojo tautiškai nusiteikusius, vežė į sibirą, žudė laisvės kovotojus, juk jie visi koloboravo su panašiais užkariautojais-atėjūnais, jų buvo tūkstančiai, tiesiog nusiaubė visą tautą, kaip koks baisus maras, bet apie juos šiandien mažiausiai kalbama. Kodėl? Taigi, prisiminkim ir mes pradėkim apie tai skalambinti visam pasauliui įvairiomis kalbomis, taip, kaip kiti apie mus skalambija, o nemiegokim ir nelaukim kol vėl ateis ir pradės mus dusinti visokie atėjūnai…