Šią savaitę Vilniaus savivaldybės administracija pasiūlė 2–3 kartus didinti parkavimo įkainius Vilniaus mieste. Mėlynojoje zonoje siūloma 5 eurai už stovėjimo valandą. Žmonės netruko palyginti, kad tiek prašoma kai kuriuose brangiausiuose Europos miestuose, o kai kuriuose prašoma ir mažiau.
Administracija atvirai pristatė pokyčių tikslą – lazdos principu paskatinti vairuotojus palikti automobilius ir persėsti į viešąjį transportą.
Lyginimai nelabai ir turi prasmės, nes administracija atvirai pristatė pokyčių tikslą – lazdos principu paskatinti vairuotojus palikti automobilius ir persėsti į viešąjį transportą. Mat yra bėda: per pastaruosius penkis metus važinėjančių savo automobiliu visai nesumažėjo, nors Vilniaus miesto žaliuosiuose planuose numatyta iki 2030 metų sumažinti šį skaičių iki trisdešimties procentų vilniečių. Metai bėga, skaičius nejuda.
Ir nejudės, nes pradedama visiškai ne nuo to galo. Projektas kol kas užstrigo komitetuose, nes mūsų miesto plėtros komitete paprašyta kitą mėnesį grįžti su detalesniu pristatymu ir skaičiavimais. Iš to, ką kol kas matėme, aišku, kad balsuosiu prieš (Nacionalinio susivienijimo kolega Almantas Stankūnas taip jau balsavo).
Ir pagrindinė problema čia paprasta: norint sunkinti automobilio eksploataciją brangesniu parkavimu ir kitomis kliūtimis, pirmiausiai reikia „saldainio“ – reikia iš tiesų patogaus, dažno, greito ir visą miestą padengiančio viešojo transporto tinklo. O tokio tiesiog nėra ir, prisimenant savivaldybės karą su pagrįstai žmogiškų sąlygų reikalavusiais viešojo transporto vairuotojais, greitu laiku ir nebus.
Lazdynėliai ir Markučiai pastarąjį dešimtmetį drastiškai plėtėsi, tankinosi ir atsinaujino tūkstančiais gyventojų, bet ne viešuoju transportu ir ne vietine infrastruktūra.
Automobiliai mieste dažniausiai reikalingi tiems, kas a) juda su vaikais; b) gyvena toli nuo centro (o toli nuo centro gyvena dauguma miesto gyventojų). Didžiulei daliai vilniečių patogus viešasis dar yra labai tolimas dalykas. Pagalvokime bent apie tris miesto mikrorajonus, beje, ne tokius jau tolimus. Lazdynėliai, Markučiai, Perkūnkiemis. Lazdynėliai ir Markučiai pastarąjį dešimtmetį drastiškai plėtėsi, tankinosi ir atsinaujino tūkstančiais gyventojų, bet ne viešuoju transportu ir ne vietine infrastruktūra.
Kliedima apie 15 minučių miestą, kur viskas gyventojams prieinama jų mikrorajone, bet tuo pačiu metu viena po kitos leidžiamos gyvenamųjų kvartalų statybos nei miestui, nei rangovui neįsipareigojant aprūpinti naujakurių mokyklomis, darželiais ir kita būtina infrastruktūra. Kartu viešasis transportas liko 2010-ųjų lygyje. Autobusai į centrą yra itin reti, net sutinkant, kad normalu persėdinėti, nėra kuo greitai ir patogiai pasiekti greitųjų trasų. Tokiuose rajonuose ir gyvena žmonės, kurie nė už ką neatsisakys automobilio, kad ir kiek brangtų parkavimas ar – kaip Pilaitėje – būtų naikinamos prie namų esančios parkavimo vietos. Galima nebent paversti jų gyvenimą mieste neįmanomu.
Nuotraukoje – artimiausias viešasis transportas Europos aikštėje, priešais savivaldybės pastatą, ganėtinai miesto centras. Pro čia važiuoja du greitieji ir daug kitų maršrutų. Laikas – 19 valanda šįvakar, tikrai ne joks vidurnaktis. Artimiausias autobusas – po 15 minučių. Galima tikrinti, nenaudotas joks photoshopas. Pasižiūrėjau ir į Naujamiestį parėjau pėsčiomis. Ką galima persodinti į tokį viešąjį transportą?
Parkavimo branginimas turi tam tikrų argumentų. Pigiausiose zonose kainos nekeistos labai seniai ir pakėlimas galimas vien dėl infliacijos. Teritorijose, kur taikomas mokamas parkavimas, vietos gyventojai dažniausiai konkuruoja dėl parkavimo vietų su apsilankančiais ar dirbančiais. Vietos gyventojai turi turėti pirmenybę ir brangesnis parkavimas ją savaip suteikia, nes jie gali pirkti sąlyginai pigius ilgalaikius parkavimo leidimus, o dėl valandinės kainos augimo vietų teoriškai turėtų daugėti. Bet tik teoriškai, nes parkavimo poreikis mieste toks didelis, kad galima neabejoti – tai nieko nespręs, žmonės užpildys parkavimo vietas ir jas dvigubai pabranginus.
Svarbiausia, jog tai nebuvo administracijos argumentas. Administracija tiesiai sako, kad branginama norint apsunkinti vairuotojams gyvenimą tiek, kad šie persėstų į viešąjį transportą. Duokite vilniečiams gerą viešąjį transportą ir daug kas persės be lazdos principo. Ypač tie, kam nebereikia vežioti vaikų (tankus darželių, būrelių ir mokyklų tinklas miegamuosiuose rajonuose tai stipriai spręstų). O kol kas siūlymas daugiau provokacinis ir jį reikia atmesti.
qyvf0t