Taigi, įdomios naujienos iš teismų pasaulio. Kaltais dėl korupcijos pripažinti ne tik Kurlianskis ir Eligijus Masiulis. Pripažintas ir Liberalų Sąjūdis kaip organizacija. Tai labai svarbu. N metų bandyta įjungus kiaulės akis atsiplauti, kad tada kyšius jei kas ir ėmė, tai Masiulis vienas, partijai nežinant. Vicepirmininkas Šimašius nieko nežinojo. Patriarchas Gentvilas nieko nežinojo. Na, dėl korupcijos kalta ir partija. Joje tada, beje, buvo ir dabartinė Laisvės partija, jos pirmininkė ir visas aktyvas, dauguma Seimo frakcijos narių. Išėjo po dėžutės ir po skandalo, ne prieš tai.
Kai Masiulį sulaukė, DELFI rašiau tekstą apie „Liberalų atkerėtą Lietuvą“. Tai tokią Lietuvą, kurioje iki Masiulio dėžutės dar buvo labai daug (daugiausia jaunų) žmonių, tikėjusių, kad Lietuvos politikoje, Seime, yra kažkokios gerosios skaidriosios partijos, kurios nors dešimtmečius sukasi politinių sprendimų mainuose, yra geros skaidrios pačios iš savęs be piliečių kontrolės. Sakiau, kad taip nebūna – politikai nėra šventieji, galia žmogų gadina ir vienintelė išeitis yra kuo didesnė piliečių kontrolė, nuolatinis kišimasis į politiką ne tik per rinkimus (kaip, pastebėkite, ragina elgtis visos partijos), o ypač tarp rinkimų. Stebint, reikalaujant, protestuojant, rašant laiškus, peticijas ir banaliai neleidžiant jaustis turint kokią tai mistinę galią politikams spręsti patiems, nepriklausomai nuo to, ką mano visuomenė ir ką jie žadėjo. Bijau ir vertinti, kiek pasistūmėjome kaip visuomenė tuo klausimu. Žinau, kad vieninteliai nuolatos reikalaujame didesnės piliečių kontrolės. Arba piliečiai susigrąžina ir valdo valstybę, arba ji daugiau ar mažiau tampa vagių gauja. Pasaulinė praktika, bet ir lietuviška.
Bet pažvelkime dar į vieną valstybės vadovų šio teismo sprendimo fone. Į antrą asmenį Lietuvoje. Viktorija Čmilytė-Nielsen pagal visus vakarietiškus skaidrumo standartus šiandien jau turėtų trauktis iš Seimo Pirmininkės pareigų, nes pirmininkauja už korupciją nuteistai partijai. Ką ji daro vietoje to?
Paskubomis užbaiginėja Lietuvos kaip nacionalinės valstybės ardymo darbus. Šiandien (!) įregistravo siūlymą naikinti darbo imigrantų kvotas, kad galėtų atvykti neribotai. Lyg dabar mažai: šiemet atvykusiųjų bus turbūt arti 100 000 ir beveik visi nekvalifikuota darbo jėga.
Varžydamasi pati su savimi ji užregistravo ir prie Seimo veikiančių institucijų likvidavimo (ale jungimo) projektą. Juo kaip savarankiškos institucijos būtų panaikinta Valstybinė lietuvių kalbos, Valstybinė kultūros paveldo, Etninės kultūros globos komisijos, taip pat Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos taryba. Nežinau, dėl sveikatos tarybos veiklos pasaulėžiūrinės laikysenos šiuo metu, bet kitos keturios organizacijos yra tiesiog įkyrūs trukdžiai liberalų ir leftistų pastangose išardyti valstybę iš jos kultūrinių pagrindų.
Naikinamos komisijos gina kalbą, paveldą, etninę kultūrą ir prigimtinę šeimą nuo išardymo (protingai sako „dekonstrukcijos“) multikultūralizmo vėjuose. Jų sujungimas į kažkokią abstrakčią Gerovės komisiją praktiškai reikštų sunaikinimą vos ne paskutinių valstybinių institucijų, kurios priešinami Laisvės partijos „nereikia tos kalbos, paveldo, šeimos, kultūros“ darbotvarkei. Darbotvarkei, kurią Čmilytė visa širdimi palaiko. Nes nors ir kaip dabar bando išsiskirti ir dėka padoresnių liberalų vienmandatininkų kartais iš tiesų išsiskiria, bent savo pirmininkių pažiūromis tai yra partijos-sesės. Čmilytės projektai tą rodo.
Siūlant naikinti esmines, valstybės tapatumo pagrindus visgi saugančias institucijas, reikėtų prisiminti visuomenės pasitikėjimo kriterijų. Kiek pasitiki Seimu, kuriam Čmilytė pirmininkauja? Kiek pasitiki jos vadovaujama partija? Kokį mandatą turi ji naikinti žmonėms brangius, o valstybei būtinus bendruosius gėrius saugančias institucijas, pati vadovaudama kapitaliai susikompromitavusiam reikalui? Retorinis klausimas.
Sklinda gandas, kad rytoj Seime išdygs balsavimas dėl vienalytės partnerystės. VĖL. Padorumas reikalautų įtraukti klausimus bent prieš savaitę, bet liberalams padorumas ne šio pasaulio dimensija. Į darbotvarkę klausimus traukia (arba leidžia įtraukti) Seimo Pirmininkas, taigi ta pati Čmilytė. Būtų simboliška po Liberalų Sąjūdžio ir MG Baltic vienalytės partnerystės teisinio patvirtinimo Seime pabandyti įteisinti ir vienalytę partnerystę apskritai.
P.S. ir ar įrašo pavadinimas ne per skambus? Na kur jau čia valstybės pagrindai? Taip, kolegos, valstybinė kalba, prigimtinė šeima, nacionalinė kultūra ir paveldas yra valstybės pagrindai – jos tapatumo pagrindai. Ne iš jų duoną valgome ir ne jais apsigimtume prireikus, tačiau tik dėl jų apskritai prasmingas valstybės egzistavimas, tik dėl jų esame saviti, savarankiški ir turime ką saugoti. Be jų galėtume išsivaikščioti arba daryti pasaulinį aukcioną, kas nori administruoti Lietuvą. Būtų nuoseklu ir logiška, nejuokauju.
