Ar gali nacių ir sovietų nusikaltimų tyrimo komisijai vadovauti žmogus, atvirai klastojantis net ir savaitės senumo įvykius?
Toks klausimas kilo pamačius, kad prieš porą dienų Seimo narys Emanuelis Zingeris savo Facebook paskyroje dalinosi neva propatria.lt įrašo nuotrauka, kurioje propatria.lt tariamai gina Mianmaro perversmą, vadina jį būtinu demokratijai išsaugoti.
„Mianmaro kariuomenės veiksmai šalyje vieneriems metams įvedant nepaprastąją ir karo padėtį bei nušalinant politinius lyderius yra tikslingi, siekiant užtikrinti valstybės stabilumą, teisės viršenybę ir apsaugoti demokratinę sistemą. […] Šiandien kariuomenė yra vienintelis Mianmaro stabilumo garantas“, – rašoma Zingerio pasidalintame Pro Patria Facebook paskyrą imituojančiame įraše.
Tačiau tokio Pro Patria įrašo Facebooke nėra ir niekada nebuvo. Kaip nebuvo ir jokio straipsnio portale ta tema. Zingerio skleidžiamas įrašas niekada neegzistavo ir yra banalus „fake news“. Tai, kad E. Zingerio naudojamas įrašas yra iš gabalų suklijuota melagiena rodo ir paprasčiausios, visiems prieinamos fotomontažą atpažįstančios programėlės. Žemiau pateikiame E. Zingerio publikuotą įrašo bei eilinio, originalaus Pro Patria puslapyje publikuoto įrašo palyginimus per tokių programų filtrą.
Galbūt Emanuelis Zingeris galėjo pats tapti dezinformacijos auka. Tačiau vietoje to, kad jam klaidą parodytų ir sulaikytų nuo melo sklaidos, visa eilė jaunesnių ir netgi informacinių karų tematikoje besireiškiančių politikų ir ekspertų sudėjo palaikančius „like“ po šiuo E. Zingerio įrašu.
Zingerio skleidžiamą melą „laikino“ Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Arūnas Valinskas, Dovilė Šakalienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulė Kuzmickienė. Abi pastarosios dirbančios su istorinės atminties, taigi neišvengiamai ir informacinių karų tematika.
Ant Zingerio melą skleidžiančio įrašo taip pat pakibo ir palaikymą išreiškė Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas, Valstybės saugumo departamente dirbanti Eglė Samoškaitė, Baltarusijos ekspertas politologas Vytis Jurkonis, buvęs VU komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas, patyręs žurnalistas Valentinas Mitė, Užsienio reikalų viceministras dr. Mantas Adomėnas ir kiti įtakingi asmenys.
Situacija netikėtai atskleidė, koks pažeidžiamas dezinformacijai yra Lietuvos partinis ir nomenklatūrinis elitas. Vienoje vietoje po net vizualiai megėjiškai parengta klastote „pakibo“ visa eilė sprendimų priėmėjų ir nuomonės formuotojų.
Pavyzdžiui, VSD dirbanti Eglė Samoškaite, tikiu, gaus kolegišką patarimą tikrinti šaltinius. Tačiau Emanuelis Zingeris yra žmogus, kuris formaliai neturi jokių viršininkų. Jis jau daugybę metų vadovauja prie Prezidentūros įsteigtai Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti.
Komisijos darbe nacių nusikaltimų tyrimai visiškai užgožę komunistų nusikaltimų tyrimus, neišvengta skandalų dėl to, jog jos nariai patys buvo tokių nusikaltimų vykdytojai (Yitzhako Arado atvejis).
Komisijos darbas dėl tiriamų šaltinių prigimties (okupacinių režimų dokumentai, KGB bylos ir kita) yra labai jautrus dezinformacijai ir klastotėms. Suprantama, kad tokios komisijos darbas privalo būti organizuojamas tyrimus ir vertinimus patikint istorikams.
Tačiau neišvengiamai kelia abejonių jai vadovaujančio politiko gebėjimas vertinti informacinio karo fronte jautrius istorijos klausimus, kai jis nesugeba atpažinti net ir šešių dienų senumo klastočių, o galimai net ir jas skleidžia.
Vasario 16-osios išvakarėse dėmesį atkreipia ir kitas E. Zingerio įrašo akcentas. „Bet koks nacionalizmas yra pagrindinis demokratijos priešas, stabdantis valstybės vystymąsi“, – rašo Emanuelis Zingeris.
Tačiau nacionalizmas, kaip teigia visi žymiausi jo tyrinėtojai, yra doktrina, pagal kurią kiekviena to siekianti tauta gali turėti savo valstybę ir joje save valdyti. Vasario 16-oji kaip tik ir buvo lietuviškojo nacionalizmo triumfas.
To paties lietuviškojo nacionalizmo triumfas buvo ir Kovo 11-oji. Nacionalizmas ne stabdo valstybių vystymąsi, o yra pagrindinė ir būtina sąlyga nepriklausomoms valstybėms apskritai atsirasti buvusių imperijų vietoje.
Dar daugiau, tiek istoriškai, tiek teoriškai nacionalizmas yra būtina modernios masinės demokratijos sąlyga. Visame pasaulyje moderni demokratija iškilo tik kartu su moderniu nacionalizmu, tik tautiniu pagrindu susiorganizavusios nepriklausomos valstybės gebėjo sukurti tvarias demokratines santvarkas. Įtakingo politiko politinis neraštingumas esminiais klausimais tik prisideda prie pagrįsto rūpesčio jo kompetencija einamose pareigose.
Patriotinis „Pro Patria“ jaunimo sambūris nesitiki atsiprašymo, todėl reikalauja E. Zingerio bent pasielgti sąžiningai ir viešai paneigti jo paskleistą melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją.
E.Zingerio diletantizmas nacionalizmo klausimu- stulbinantis. Jis, kaip žydas, turėtų domėtis ir Izraelio valstybės atsiradimo ir vystymosi istorija. Tokiu atveju prikišamai pamatytų kas yra nacionalinė valstybė ir nacionalizmas, kuris sudarė sąlygas atsirasti tai nacionalinei valstybei.
Gyvūnas, padaręs klaidą atsiprašo šeimininko,o Zingeriui nė motais.Tai parodo žmogaus bukumą.Nepykit ant ligonių užsibuvusių seime ir pamiršusių iš jo išeiti.Tai koncervatorių menas.
Zingeris TS-LKD narys? taigi Tėvynės sąjungos? Kas zingeriui tėvynė? – ar Izraelis, kuriam jis nuolankiausiai tarnauja, ar Lietuvą, kurią jie pastoviai dergia? Zingeris – krikščionis demokratas? Žydas Zingeris krikščionis? Tai ką Zingeris veikia sinagogoje? Vienas žydų rabinas išaiškino, kad pas musulmonus į mečetę jie gali įeiti, bet į bažnyčią ar cerkvę jokiu būdu, nes pagal žydų tikėjimą jose viešpatauja velnias! Tai kas tas Zingeris ir ką jis veikia krikščioniška save vadinančioje gaujoje? Arba kas tie TS krikščionys demokratai, kad pas juos veisiasi velniai žino koks padaras? O gal pas tuos „konservatorius ” nei vieno nei kito iš vis ir nėra? Vienam „T”, kitam „S”, trečiam „L”, ketvirtam „K”, penktam „D”? Na, ir brūdas susirinko ten!
Puikus pastebėjimas Liudvikai.
Nenustebino, o prajuokino, nors ir pro ašaras, tas Emanuelis ir fokusai jau nestebina!
Emanuelis Zingeris yra žydas, kuris jau daugybę metų vadovauja Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti. Tai tik pagalvokit kiek ten jis tokių visokių melagienų prikūręs ir jas išplatinęs? Kiek tose zingeriuose melo, išdavysčių, aferų su svarbiausiai Lietuvos archyvų dokumentais?!
Koks siaubas! Tur būt tik pas mus taip gali naudotis kai kurie priviligijuotieji, t.y. turintys neaišku kieno stogą!!!
Geriau tiktu už melagingo įrašo skleidimą atsistatydinti.
Dar geriau už tokias dezinformacijas pasodinti į kaliūzę kokiai 10 metelių! Štai A. Paleckiokas sėdo už „savi šaudė į savus”! Kodėl Lietuvoje reikia taikyti dvigubus standartus? Gal tokie dvigubi standartai reikalingi, nes yra bijoma tokių singrių, kuklianskių ir t.t.? O jei bijote, tai ir neamsėkite, nes šuo loja, o karavanas eina!
Biblijos teminė rodyklė
Raktinis žodis: emanuelis => angl. emmanuel
Mt 1,23
23 “Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu”, tai reiškia: “Dievas su mumis”. Manau, kad galimai tik pagal pasą- taip. O pagal šaknis,galimai- Šėtonas => angl. Satan.
„Bet koks nacionalizmas yra pagrindinis demokratijos priešas, stabdantis valstybės vystymąsi“, – rašo Emanuelis Zingeris. Bet nacionalizmas labiausiai klesti Izraelyje. Gal Zingeriui galva susisuko?
Nekaltinkit Emanuelio. Jei su šlepetėm nutiko į Seimą ateit, tai ir melagieną išplatint savo vardu nutiko. Pagalvotik tik – naujiena …
Kaip žydas, taip ir melagiena – ar Zingeris, ar Kuklianyie, ar Sorošas, Zurofas, ar Dušanskis, ar Slavinas, ar Kovneris ir t.t. Žydai ir yra žydai ir nereikia ant jų pykti – jie „nekalti”, nes jų toks tikėjimas – apgauk kitatautį!
Mane,kaip bobute,pataisykit jei klystu,bet samone dar uzciuopia kaip arsiai pries nacionalizma kovojo tarybiniai kgbistai is kremliaus,-kai pagaudavo musu kaimo koki bernioka iskelusi musu Trispalve,tai tuo varydavo is jo ta nelemta nacionalizma…
Kansiervai savo kpmajunuoliu aktyvisciu (tikraja ta zodzio prasme) bureli turi – smegenu nerasta, bet reakcija i Partijos paliepimus zaibiska. Radviliuke pirmuoju smuiku groja. Navickiene, Kuzmickiene, Bilotaite ir Skaiste i ritma rankutemis ploja.
O Zalimui siaip jau ir pagal Konstitucija i politika kistis nepriklauso.
Mūsų tinklapyje reguliariai pasirodo straipsniai istorine tematika, kurie visada pritraukia daugybės lankytojų dėmesį ir sukelia audringas diskusijas.
Neretai jos vyksta laikantis seniai susiklosčiusios takoskyros – vienoje pusėje įsitvirtinę akademinio mokslo atstovai, kitoje – neoficialių požiūrių į vienus ar kitus įvykius ar patį istorijos mokslą apskritai atstovai.
Ir tokiose diskusijose paskutiniu ir nenukertamu pirmosios skaitytojų grupės koziriu visada tampa oficialaus istorijos mokslo autoritetas. Atseit: šitas teiginys priklauso autoritetingam mokslininkui, o tu kas toks, kad ginčijies?
Bet kiek nepajudinamas to mokslininko autoritetas?
Turint galvoje, kad tinklapyje buvo ne kartą pareikšta (ir niekas iš principo to neneigė), kad oficialioji akademinė istorija buvo nuolat perrašoma, atsižvelgiant į nugalėtojų arba istorinius tyrimus finansavusių žmonių ir visuomenės sluoksnių interesus, galima visiškai aiškiai teigti, kad šita disciplina neturi vienos iš svarbiausių bet kurio mokslo savybių, o būtent – objektyvumo.
O jeigu istorija šimtu ar net tūkstančiu procentų perrašyta ir neobjektyvi, tai iškyla klausimai: ar galima vadinti ją mokslu? Ir ar egzistuoja istorijos mokslas apskritai?
Klausimai, reikia pripažinti, iš tiesų super svarbūs.
Bet jeigu šiuolaikinė oficialioji istorija nėra mokslas, tai kas ji tokia?
Turint galvoje funkcijas, kurias ji šiandien atlieka, galima padaryti pakankamai konkrečią išvadą, kad mūsų dienomis susiklosčiusi pasaulinė istorinė akademinė struktūra – tai viso labo įrankis tų jėgų, kurios siekia pasaulinio viešpatavimo. Tų jėgų, kurios vengia viešumo, kurios jau seniai vadinamos pasauliniais užkulisiais.
Daugelis ims tvirtinti, kad tai – susiklostęs institutas, turintis daugelį šimtmečių kauptą autoritetą ir dėl to jį atmesti – reikštų išmušti pagrindą iš po visuomenės, kas atves į barbarybę.
Tačiau prisiminkime kaip mūsų tauta naiviai, bet tvirtai tikėjo „laisva spauda“ ir „nepriklausoma žiniasklaida“ dar prieš kokius 25 metus. Šiandien rimtai kalbėti apie tokius dalykus gali arba visiškas idiotas, arba didelis piktadarys. Tikėjimas išgaravo, tačiau pasaulis nesugriuvo. Tiesiog žmonės pradėjo gyventi realiame pasaulyje, o ne mitiniame.
Bet argi oficialusis istorijos mokslas atlieka ne tas pačias funkcijas klaidinant žmones, kaip ir „nepriklausoma žiniasklaida“ ir dar, beje, pasitelkusi tą pačią žiniasklaidą į pagalbą?
Tikslas, kurio oficialusis istorijos mokslas neviešina, bet kurio nuosekliai siekia savo veikla – ir tą mes sistemingai pastebime – užtikrinti Vakarų judėjų-krikščionių ir anglo-semitų civilizacijų moralinę viršenybę likusių civilizacijų atžvilgiu, diegiant pastarosioms pojūtį, jog jų istorija yra niekinga, iškraipant tą istoriją ar paprasčiausiai nubraukiant ją.
Jeigu būsime objektyvūs, turime pripažinti, kad oficialusis istorijos mokslas visiškai nesiekia gauti naujų istorinių žinių ir dalintis jomis su visuomene, o priešingai – visokeriopai stabdo tų žinių rinkimą ir slepia sukauptus žinių masyvus nuo tautų. Žinoma, dalį tiesos oficialusis istorijos mokslas yra priverstas paskelbti, tačiau be paliovos permaišo tą tiesą su įvairiausiomis falsifikacijomis. O iš gyvenimiškos patirties mes žinome: kad efektyviau prastumtum į žmonių protus melą, reikia jį sumaniai sumaišyti su tiesa. Nepilna tiesa arba tiesa, sumaišyta su melaginga informacija vis tiek lieka melu.
Iš to seka, kad apskritai visas šiuolaikinis oficialusis istorijos mokslas – tai atviras ir begėdiškas melas, kurį sugalvojo siauras mokslo valdininkų ratas: tai pasakytina tiek apie Egipto piramides, kurias atseit pastatė vergai su kirstukais, tiek apie bokštus dvynius, kurie atseit sugriuvo dėl įsirėžusių al Kaidos lėktuvų.
Visa tai – anokia naujiena. Netgi Čerčilis, kurio labai nemėgstu dėl jo ištikimo tarnavimo pačiai kruviniausiai pasaulio istorijoje britų monarchijai, savo laiku prasiplepėjo: „Istorija – tai melas, dėl kurio susitarė istorikai“. O jis buvo asmenybė, turėjusi priėjimą prie autentiškos informacijos.
Dėl to patikslinsiu dar sykį, kad šiuolaikiniam oficialiam istorijos mokslui būdingos ne tiek tyrimų, kiek apsaugos (tikrų žinių slėpimo nuo plačiųjų liaudies masių) funkcijos.
Dėl to būtų logiška pasižiūrėti, ar egzistuoja istorijos mokslas kitoje barikadų pusėje – tarp nepriklausančių oficialiam istorijos mokslui istorijos tyrinėtojų. Ir čia pamatysime, kad nepaisant daugybės pradinukų, neturinčių reikiamos kvalifikacijos, nepaisant galimų specialiai įterptų provokatorių, tokių kaip Nosovskis ir Fomenka, reikia pripažinti, jog būtent čionai ir tiktai čionai esama tikrų Mokslininkų Istorikų.
Žinoma, išsiaiškinti autentišką istoriją – labai sunkus darbas. Tačiau tas, kurį tai traukia, turi galimybę tai padaryti.
O gal ims ir įneš savo indėlį šiame nepaprastai užsitęsusiame informaciniame ir ideologiniame kare su dabar jau akivaizdžiai supuvusia Vakarų civilizacija.
Šaltinis:
topwar.ru/24723-suschestvuet-li-istoricheskaya-nauka.html