Į Europos Teisingumo teismo sprendimą dėl Lietuvos sienų apsaugos sureagavo politologas Vytautas Sinica.
Pastaruoju metu teko girdėti klausiant, na kaip gi ta ES skatina multikultūralizmą ir tautų maišymąsi. Europos Teisingumo Teismas – pagrindinė nuolat ES sutartimis nubrėžtas kompetencijų ribas peržengianti institucija – ką tik pateikė tiesiog tobulą pavyzdį, kaip tai vyksta.
Pareiškė, kad Lietuvos vykdomas migrantų sulaikymas ir juo labiau apgręžimas pažeidžia žmogaus teises. Galima daug išvedžioti, bet žiūrint iš esmės nevykdant apgręžimo prieš nelegalius migrantus iš esmės lieka vienintelis veikimo būdas – juos priimti kaip legalius. Žmonės ateina į norimą šalį, konstatuoja, kad įeis ir turi juos priimti, nors akivaizdu (ir įleistų 4000 nelegalų patikra tai absoliučiai patvirtino), kad beveik visais atvejais tai nėra jokie karo pabėgėliai, o tiesiog nelegalūs migrantai.
Tiesa, kad tarptautinė teisė numato pareigą priimti prieglobsčio prašančius žmones, pirma juos priglausti, o tada jau svarstyti. Tačiau tiesa ir tai, kad tokia tvarka visiškai nebeatitinka XXI amžiaus realijų. Tiesa ta, kad XXI amžiuje masiškai (milijonai) tuo piktnaudžiauja, žinodami, kad šalys negalės įsileisti.
Tiesa dar ir tai, kad Europos žmogaus teisių teismas praėjusį dešimtmetį byloje prieš Ispaniją leido nelegalų atstūmimus, suvokiant kitokios tvarkos absurdiškumą. Tiesa pagaliau tai, kad esamą migrantų ir pabėgėlių reglamentavimą būtina keisti tarptautiniu lygiu, nes jis pasenęs ir visiškai nebeadekvatus, ypač galimos migracijos bangos dėl klimato kaitos kontekste.
Europos Teisingumo teismas (ES institucija, kitaip nei EŽTT) tuo tarpu visoms toms realijoms sako NE. Sako, kad kiek nelegalių migrantų ateis į Lietuvą, tiek ir reikės priimti. Tai beprotybė ir su tuo negalima sutikti. Gerai pamename, kad praėjusią vasarą Lietuvos vyriausybė atviromis sienomis bent tris mėnesius kantriai laukė faktinio Europos Komisijos leidimo pradėti taikyti atstūmimus. Savo stuburo nelabai rasta, nors iki tol visa eilė ES šalių jau taikė šią praktiką per savo migrantų krizes.
Dabar vyriausybės laukia išbandymas, ar vėl susilenks ir pataikaus ETT vykdydama šį beprotišką sprendimą, ar toliau vykdys stipriai pavėluotą, bet teisingą ir būtiną apgręžimo politiką.
Tai po gailestingumo kauke paslėpta beprotybė. Gali mėšlą uždengti šilko staltiese, bet smarvė sklis ir galiausiai viską apkrės puvimu.
Beprotybė?
Ar ne panašiau hibridinę ataką, į kolonizaciją?
Vienokia h.a. iš Kremliaus pusės, ir kitokia – iš Vakarų. Gal Vakarams pats laikas apsižvalgyti savo viduje ir atsirinkti, kas veda į ateitį, o kas į pražūtį?