Ypatingai pasižymėję Jono Noreikos juodinimo istorijoje židinietis Nerijus Šepetys ir naujasis istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis į vakarykštę žinią apie Noreikos vadovavimą žydų gelbėjimui Vakarų Lietuvoje sureagavo gynybiškai, neigdami jos patikimumą.
Įdėmiai perskaičiau tekstą nuorodoje. Jame gausu kritikos dėl neatitikimo mokslinio darbo kanonams. Visgi visi skambūs pasakymai apie nepakankamą analizę, nekritiškumą, per mažą tyrėjų skaičių ir t.t. susiveda į vienintelį dalyką:
jie turi prasmės, jeigu remiamasi prielaida, kad žydus gelbėjęs kunigas (šito niekas neginčija) teisme po priesaika melavo tam, kad nuo teisingumo išsuktų galimą žydų žudiką, vien dėl to, kad jis tautietis.
Gal ponai ir bedieviai, bet kaip istorikai turėtų žinoti, kad XX a. pirmos pusės formacijos kunigams išganymo perspektyva dar buvo labai realus dalykas ir reiškė viską pasaulyje. Buvo, aišku, liudų vasarių, bet iš Borevičiaus biografijos jo charakteristika aiškiai kitokia. Tai štai jeigu ponai tarp eilučių sako, kad šitas kunigas tikriausiai melavo, kad pridengtų nacių kolaborantą tautietį nuo teisingumo, tai galėtų tą dar tiesmukiškiau pasakyti. Bet tai yra ne mažiau spekuliatyvus teiginys nei kad aš dabar pasakyčiau, kad Nikžentaitis meluoja, nes nekenčia lietuvių arba pataikauja Izraeliui.
Rimtai skambėtų ar ne rimtai? VISI tie jų kritikos punktai susiveda į šitą vienintelę žydus gelbėjusio kunigo melo teisme prielaidą.
O pačiam užkliūva teksto pabaigoje esantis ad hominem argumentas, kad Stancikas rašė į tiesos.lt ir ekspertus.eu.
Tai apskritai žemiau plintuso krentanti demagogija. JEIGU apskritai turi reikšmės žmogaus biografija, tai kodėl neminėti, KAD Stancikas Bernardinai.lt redaktoriaus pavaduotojas, kad Seimo Pirmininkės Degutienės vyr. patarėjas, kad rašo į Delfi (šiais metais, ne kažkada)?
Paminėta tik tai, kas gal tikimasi, kad diskredituos. Nors su aptariama tema neturi visiškai jokio ryšio toks faktas ir yra tiesiog Putino lygio manipuliacija skaitytojo emocijoms sukelti. Liūdesėlis.
Nuplaus laikas šitą gėdingą reakciją, E.Jakilaitis rado drąsos, šitie ponai ne. Labai simboliškai čia Šliogeris iškyla stebint mūsų viešuosius intelektualus 🙂 sakė, svarbiausia savybė yra drąsa.
Tesiilsi ramybėje jo genijus.
Jeigu tas zydbernis , ” issipagiriojes ” Nikzentaitis vadinamas istoriku, tai tada pons Pranckietis – Bonapartas;
Nikzentaitis pries keleta metu, noredamas istresti piningu is AB ” Labradoro ” / pastate namus ir kita,,,, buvusio baseino vietoje prie sporto rumu / uzsiunde Vilniu, Lietuva ir visus zyderijai pasaulinei, nors zydu kapiniu toje vietoje nebuvo nei kvapo , kurios uzdarytos caro Aleksandro I – ojo laikais pries 200, metu /!
Tada Lietuvon vyko zydijos ” rabinai ” ir kiti chuliganai ” ieskoti ” palaidojimo vietu , o is tikruju tyciotis is LIETUVOS !!!
Dabar sis zydbernis toliau dirba zydijai / dirbo ” POLIONIJAI ” , bet tie dabar piningu uzu isdavystes nebemoka /,,,tai sugrizo prie zydijos temu; Patiko Maitvanages / Vanagaites / pavyzdys;; Tik zydai nemoka, bet ji sugrazino i buvusi ISTORIJOS INSTITUTA !!!!!!!!!!
Todel dabar laukite ne tik generolo VETROS niekinimo temu, bet klius ir kitiems, / pirmoje eileje tiems , kurie kazko bijo /;
Dabar Zurovas, Maitvanage, Kacelis, nikzentas ” nustatys ” , kad Osvencimas buvo Vilniuje ir jojo direktorius buvo Berija, o komendantas Kaganovicius !!!? Laukite;
Šunsnukis!
Viešpatie, kiek per 50 metų sovietinės kosmopolitinės okupacijos metų prigamintų lietuvių Tautos išgamų!
Ir iki to ju pakako
Sakoma, kad nėra tokių nuodėmių, kurių Dievas negalėtų atleisti. Reikia tik prisipažinti ir gailėtis. Manau, kad visokie žentaičiai, kuriuos geriau, kad perunaitis dar jaunystėje būtų nutrenkęs, nes nei prisipažins, nei gailėsis.
Toks Nikežaitis gyvendamas Izraelije būtu apie žydą taip pasakęs seniai sedėtu kalėjime,arbojo jau nebebūtu.
pamiršai tokį sovietinį lyderį, kaip pavikas morozovas. Tai manai pas mus tokių nebuvo? O, kodėl jie tapo savo tėvų niekintojais, tai čia kita istorija. Anais laikais smegenis mokėjo „praplauti”.
Svarbiausia yra tiesa, o ne drąsa ieškoti įrodymų tiesai paneigti. Vėtros dukra, išstudijavusi jo veiklą tuo metu, pripažino, jog jis padėjo vokiečiams naikinti žydus ir dar lietuvių rankomis, Apsigyveno sunaikinto žydo name Šiaulių miesto centre, „gelbėdamas” žydus. Vaikai ir tie suvokia, kad paskleista ši tariama tiesa yra siekis apginti Vėtrą.
Ponas Jonai, o Jūs žinote kokiais šaltiniais vadovavosi Jono Noreikos Dukra? Ji išsivežė iš Lietuvos krūvą KGB „dokumetų”, kitaip tariant – falsifikatų, kuriuos apie J. Noreika sukurpė ši organizacija.”
Chamas Jonas (iš hebrajų – “Dievas (Jahvė) yra gailestingas”) todėl tikisi Dievo atleidimo, bet čia nori užsitarnauti žydų 30 sidabrinių!
Ačiū Dievui, kad Zingeris nespėjo archyvų iki galo nužydinti ir išnaikinti duomenis apie Lietuvos didvyrius!!!
Šunsnukis antisemitas