2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Vytautas Sinica: Geriau, kad žmonės rinktųsi stipresnį politiką, aiškesnę pasaulėžiūrą ir Lietuvos išsaugojimo pastangas

Žiniasklaida atkreipė dėmesį į rinkimus Pilaitėje. 15min šiandien bent per pietus vedamojo pozicijoje puikavosi straipsnis pavadinimu: „Balsuokite už mane, nes oponentas jau išrinktas“ – kam ši taktika pasiteisins?“. Jame pastebima, kad šiemet kaip niekada anksčiau plačiai II rinkimų ture traukiamas argumentas, kad oponentas jau išrinktas į Seimą pagal sąrašą. Ir atsitiktinai ar ne, pirmuoju pavyzdžiu pasirinkta mano kampanija Pilaitėje ir Karoliniškėse.

Kur aš tikrai pirmiausiai visiems primenu faktą, kad Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė į Seimą jau išrinkta per sąrašą ir antro mandato sau iškovoti negali. Ji gali tik laimėti mandatą dar kažkam savo partijos sąraše, profesinė prognozė, kad kažkam maždaug 30-oje jų sąrašo vietoje. Kokiam Slušniui, Kęstučiui Masiuliui, gal net Zingeriui. Tikrai ne Valdui Rakučiui, kaip sako Laisvės partijos atstovai, nes Valdas Rakutis yra vos per porą vietų už dabartinio brūkšnio ir jo patekimas į Seimą jau garantuotas.

Keli TS-LKD gerbėjai piktinosi šia reklama, esą ji nesąžininga. Tačiau ji visiškai teisinga ir sąžininga. Man pagrįsčiau atrodo prasidėjusios diskusijos, ar tikrai teisinga yra sistema, kuri užprogramuoja tokias situacijas? Bet ją būtų labai sunku adekvačiai patobulinti, to tikrai nesiūlau. Turime tokią rinkimų sistemą, kokią turime. Joje vieni kandidatai praeina ir po to dalyvauja tarsi savo vardu, nors mandatą jau turi ir antrą gali laimėti nebent kitiems.

Aistrinti, bet atviri diskusijai TS-LKD šalininkai, kuriuos visus tikrai gerbiu, man vaikštant per butus kartais sako, kad balsuos už TS-LKD, nors Radvilė jau pateko ir nors aš asmeniškai jiems atrodau stipresnis politikas. Kodėl? Nes jie nori, kad TS-LKD laimėtų bendroje įskaitoje. Aplenktų LSDP, gautų teisę formuoti koaliciją. Suprantamas partijos gerbėjų noras, tačiau kviečiu susimąstyti, ar toks scenarijus įmanomas.

Nelabai. Pirma, TS-LKD šansai aplenkti LSDP galutiniu mandatų skaičiumi yra labai teoriniai. Bet tarkime, kad tokio šanso esama. Antras momentas sudėtingesnis. Šią kadenciją Seime nėra gyvybingos koalicijos be LSDP. Tiek liberalai, tiek TS-LKD, kaip suprantu, nežada dirbti nei su LVŽS, nei su Nemuno Aušra. Tad faktiškai vienintelės įmanomos koalicijos, kurias galėtų formuoti daugiausiai mandatų surinkusi TS-LKD, yra tokios: TS-LKD, LLS ir Vardan Lietuvos arba TS-LKD, LLS ir LSDP. Pirmoji tiesiog pritrūktų balsų daugumai pasiekti. Antroji būtų vaivorykštinė koalicija su LSDP. Tačiau ji būtų pažeminimas tai pačiai LSDP. Ilgalaikėje perspektyvoje LSDP nė už ką neapsimokėtų į tokią koaliciją eiti. Tiesą sakant, daug labiau apsimokėtų forsuoti priešlaikinius rinkimus. Nes sukelti permainų po „konservatorių“ viltį ir tada sudaryti „konservatorių“ vadovaujamą koaliciją, tapti jos dalimi (net ne vedliais), būtų didžiulis rinkėjų nuvylimas. Ir visus rinkimus tokią koaliciją griežtai atmetinėjusi Blinkevičiūtė, tikiu, į tokią koaliciją tiesiog neis ir savo partijos neskandins.

TS-LKD teoriškai gali laimėti rinkimus. Bet jos šalininkams tai sukeltų geriausiu atveju tik moralinį pasitenkinimą, pergalės jausmą. Sukurti stabilios koalicijos naujajame Seime TS-LKD prielaidų nėra. Todėl ir tai, kiek mandatų bendroje įskaitoje turės TS-LKD yra daugiau sportinio intereso, bet ne realaus valstybės valdymo ir krypties klausimas. TS-LKD teks dirbti opozicijoje arba vargti labai nestabilioje ir įtemptoje koalicijoje (greičiausiai pirmas variantas). Tas faktas nuo manęs nepriklauso, jį padiktavo I turas.

Tačiau mano buvimas arba nebuvimas Seime, o tuo pačiu ir lietuviškos Lietuvos idėjų atstovavimas, kompetencija ir kultūra, kurią – tikiu, kad matėte per debatus ir kitur – aš atsineščiau į parlamentą, tiesiogiai priklauso nuo to, kiek žmonių, laikydami mane geresniu kandidatu visgi rinksis Radvilę tiesiog dėl to, kad TS-LKD surinktų daugiausiai mandatų. Iš sportinio intereso. Esu tikras, kad ir Pilaitei bei Karoliniškėms, ir visai Lietuvai būtų daug geriau, kad žmonės to nedarytų. Geriau, kad žmonės rinktųsi stipresnį politiką, aiškesnę pasaulėžiūrą ir Lietuvos išsaugojimo pastangas. Iš visko, ką matėme per rinkimus, yra gana aišku, kad klausimų, kuriuos aš kelčiau ir spręsčiau parlamente, niekas kitas ten nekels ir nespręs.

Politinė reklama. 

5 KOMENTARAI

  1. Kad balsuotume tik už asmenis, o ne už sąrašus

    • Mums tik viena turi rūpėti: išrinkti visus, kas jau ne vieną sykį įrodė, jog jiems konstitucija – TUŠČIA VIETA, ir katrie jau PROFESIONALIAI LAUŽO SAVO PRIESAIKĄ JAI!
      O mes, vyksmą Seime sekdami, lyg prieš sporto varžybas galėsime lažintis, kiek kartų katras ir šioje kadencijoje sulaužys savo priesaiką, kas yra daugkartinis priesaikos laužymų čempionas… Neužmiršti ir jaunųjų talentų, katriems ši kadencija buvo pirma Seime, bet jie net ir seniems vilkams nenusileido – lengvai ir grakščiai, tartum pasigardžiuodami ją laužė – tik triokšt, triokšt… O ko nepaišdykauti, jei niekas net per rinkimus per nagus nesuduos?.. A niaaa?

  2. Reikėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, kad pasinaudoti tokia išskirtine proga skelbti savo idėjas. Neatleistina, kad to nebuvo. Daugiau negu keista.

  3. Labai kompetentinga analizė, be abejonės Sinica vertas mandato seime, aišku nulems balsavimas.

  4. Iš tiesų laikas keisti rinkimų sistemą taip, kad į Seimą patekęs asmuo toliau rinkimuose nedalyvautų, džiaugtųsi sėkme ir leistų laimę (jeigu tai laimė) mėginti kitam. Dabar „esantys už brūkšnio”, bet nepernelyg toli nuo jo, tikriausiai labai įdėmiai seka situaciją ir sveria savo šansą. O kas už to brūkšnio? Pažiūrėkime, kad ir į LSDP. Pirmasis-Antanas Nedzinskas, gal dar prisimenamas iš įgriuvusių į Seimą A. Valinsko šoumenų kompanijos. Jo pateikta biografija originali: darbo patirtis-jokia, užsienio kalbos-jokios, pajamos- daugiau negu kuklios. Nebent kuklinasi kandidatas?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kur gali nuvesti Konstitucinio teismo neklaidingumo dogma?

Lietuvoje Konstitucinis Teismas (KT) jau yra tapęs ideologinės programos įgyvendinimo ir politinės kovos įrankiu – tai akivaizdus faktas. O...

Politologas Algis Krupavičius: Rinkimų rezultatai nekliūna, kai laimi „tie“

Vidmantas Misevičius Besibaigiantys metai pasižymėjo rinkimų gausa. Apie tai, ką jie parodė ir kokios bendros tendencijos išryškėjo, „Respublika“ diskutavo...

Česlovas Iškauskas. Litvinizmas ir polonizmas – du susisiekiantys indai?

Lietuva amžių amžiais kentėjo nuo visokių -izmų. Jos baltiškąją savastį ėdė ir griovė tokie reiškiniai kaip slavizmas, carizmas,...

Jonas Jasaitis. Gyvenimo prasmės suvokimo gairės

Vertinant pastarojo meto viešąją erdvę, iškyla klausimas, ar šių dienų žmogus suvokia žmogiškumo esmę – žmogaus misiją pasaulyje....