Šiandien viešumoje pasirodė žinia, kad R. Dagys kuria krikdemišką partiją be Sinicos. Galiu tik patvirtinti ir patikslinti, kad be Pilietinės iniciatyvos forumo ir Pro Patria jaunimo sambūrio, aš čia pernelyg sureikšmintas.
Vasarą TS-LKD palikusį R. Dagį Forumas kvietė bendram partijos projektui. Eigoje išryškėjo reikšmingi skirtumai dėl to, KAIP tai turėtų būti daroma.
Kiek suprantu, pagrindinis nesutarimas buvo ir liko tai, ar partijos kūrimui reikalingas realios (priimančios sprendimus) visuomeninės kontrolės mechanizmas.
Forumas kategoriškai teigė, kad toks mechanizmas būtinas, nes jo nesant į kuriamą partiją ateitų daug atsitiktinių pakeleivių, o šitaip steigiama partija iš karto būtų statoma ant nedemokratinių ir neskaidrių pamatų.
Rimantas kategoriškai teigė, kad tokia stojančių į partiją asmenų atranka ir jos kūrimo proceso kontrolė būtų antikonstituciška ir nedemokratiška.
Nežiūrint to, Rimantas buvo kviečiamas tapti partijos kūrimą kontroliuosiančios Laikinosios politinės tarybos nariu.
Atsisakymo motyvai nėra visiškai aiškūs, negaliu kalbėti už kitą žmogų, nors nuorodoje esantis jo komentaras, regis, patvirtina mano interpretaciją. Visgi atsisakymas leidžia manyti, kad politiškai aktyvios, patriotinės visuomenės dalies kuriamos IR KONTROLIUOJAMOS partijos modelis jam nebuvo priimtinas.
Savaime suprantama, būta nuomonių skirtumų ir dėl kitų aspektų, kai kurių personalijų ar komunikacinių akcentų, tačiau turbūt visi dalyvavę procese sutiks, kad ne jie, o būtent visuomeninės kontrolės klausimas buvo esminis ir lemiantis.
Visada būnu linkęs į kompromisus ir sutarimą, visais būdais raginau jo ieškoti, tačiau esu tikras, kad tokia kontrolė būtina ir dalyvauti kuriant partiją, kuri savo veikimo šia prasme nepakeltų į aukštesnį atskaitomybės lygį, nematau prasmės.
Ne viename interviu buvau klausiamas, kaip ši partija neišduos savo deklaracijų, kaip kad anksčiau padarė ‘tradicinės’ partijos, ir visada sakiau, kad toks kontrolės mechanizmas yra būtina to sąlyga, kad ieškome būdo jį sukurti.
Rimantui priimtino būdo nebuvo rasta, tad logiška, kad keliai čia išsiskiria. Greitai turėtų paaiškėti, ar Lietuvoje yra prielaidos rastis iš tiesų kitokiai, visuomenei atskaitingai politinei partijai.
Jeigu esminė nesutarimų priežastis yra tik skirtumai (tegul ir reikšmingi) dėl to, kaip tai turėtų būti daroma, tai neuždaro durų tolesniam bendradarbiavimui. Vis tik vargu ar nesutariama tik dėl to. Skiriasi ir požiūriai kaip turėtų veikti naujoji partija, kaip padaryti ją atskaitinga visuomenei ir ištikima savo deklaruotiems principams, tikslams etc. Tikriausiai šis klausimas yra esminis. Gali būti, kad R.. Dagys supranta, jog uždarius duris daugeliui, tegul ir „susitepusiems” (kas iš mūsų be nuodėmės?), bet turintiems patirtį, norą veikti ir svorį asmenims, juolab kviesti ir priimti tikrai nepriekaištingus (nebent labai jaunus, kurie nuodėmišų dar nespėjo padaryti, bet jas padarys vėliau) žmones tokia partija paprasčiausiai ilgai kentės gimdymo kančias ir neaišku kokia bus jos perspektyva. O be to kaip pasiekti, kad ir ateityje partija nenukryptų nuo savo deklaruotų principų, jeigu tai padarė visos kitos? Gal būt pati politinio gyvenimo ir visuomenės tradicijų logika prie to veda? Kita vertus, jeigu ryžtis kurti naują partiją, ji tikrai turi būti nauja ne tik pavadinimu ar lyderiu. Ji turi turėti pasitikėjimą visuomenėje, kuri turi tam tikrą atmintį ir kurią nesunku atbaidyti kai kurių asmenybių ar grupių dalyvavimu. Kaip ten bebūtų, galvoti yra apie ką, tartis yra dėl ko, o veikti reikia nedelsiant. Juk pasakyta: „Ieškokite ir rasite, belskite ir bus atidaryta”.
jei tai iš tikro krikščioniška partija, tai ji privalo būti atvira. t.y. privalu pasitikėti Dievo Apvaizda, Gerb. Vytautai, yra toks posakis, kad uždarame tvenkinyje, t.y. baloje, tik velniai veisiasi.