Italijos atstovų rūmai pritarė sutarčiai dėl prieglobsčio prašytojų laikymo Albanijoje.
Italijoje vystosi labai įdomus ir potencialiai svarbus procesas. Premjerė Georgia Meloni per rinkimus žadėjo tvarkytis su pabėgėliais prisistatančiųjų krize ir jai daug kas sekasi, bet šitas reikalas kol kas nesiseka. Italai tą kažkaip pakenčia ir jos reitingai gerai laikosi, bet klausimas kaista ir visi tą supranta. Pati Meloni kartoja, kad nenori daryti kažkokių vienadienų sprendimų, o sukurti iš esmės naują nelegalų problemos valdymo modelį.
Tokiame kontekste išplėtotas jos planas pasirašyti sutartis tiek su Šiaurės Afrikos valstybėmis, tiek su ES nepriklausančiomis Europos valstybėmis dėl prieglobsčio prašytojų laikymo ne Italijoje, į šalį jų nė neįsileidžiant. Pagal šį planą, pirmos būtinos procedūros būtų atliekamos dar laivuose Viduržemio jūroje, o tada atvykėliai nukreipiami į Albanijoje esančius apgyvendinimo centrus, kur tokie žmonės galėtų laukti sprendimo dėl jų prieglobsčio prašymo. Kol kas procesas su Tunisu ir Libija stringa, o su Albanija rimtai pajudėjo. Tiesa, Albanija kol kas įsipareigoja priimti tik 36 tūkstančius, tačiau Italijai svarbu sukurti veikiantį modelį ir tai pradžia.
Viena vertus, šis veiksmas iš pirmo žvilgsnio panašus į tai, ką daro pati ES – perskirsto „Merkel svečius“ tarp ES narių, kad „pasidalintų naštą“. Tačiau prieš šį sprendimą piestu stojasi Jungtinės tautos, Amnesty International ir visi kiti įvairaus plauko žmogaus teisių gynėjai. Kodėl? Todėl, kad skirtumas nuo ES kvotų sistemos čia visgi esminis. ES atveju prieglobsčio prašytojai atsiduria ES viduje ir jų nebeįmanoma iškrapštyti, pats jų teisinis statusas jiems antros svarbos klausimas. Gi Meloni planas numato, kaip jų į ES neįleisti ir iš esmės užkerta kelią manipuliacijai pasenusia ir šiuo metu kiaurai piktnaudžiaujama tarptautine teise.
Svarbus momentas, kad teisę į tokius išorinius prieglobsčio prašytojų sulaikymo centrus pagal ES stojimo sutartį turi tik tai išsiderėjusi (ir už tai smerkta) Danija. Be jos tą bando padaryti jau iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė. Jeigu tas pats pavyks Italijai, bus sukurtas precedentas, kad šita formaliai nesuteikta teisė ES šalims narėms visgi faktiškai suteikta. O kad ES nesipriešins geriausiai sufleruoja Ursulos van den Leyen pritarimas. Kažkaip nusimesti atsakomybę juk reikia.
Visi turėtume „sirgti“ už Meloni modelio sėkmę. Kaip 2021 metais pademonstravo Lukašenka, tokia išeitis bet kada gali tapti labai aktuali ir mums. Sprendimą dar turės patvirtinti Italijos Senatas, kur ji taip pat turi ženklią daugumą, ir Albanijos konstitucinis teismas. Lauksime.
Galima politinė reklama.
