Autorius yra Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas, naujai išrinktas sostinės savivaldybės tarybos narys.
Apie bilietų žymėjimą.
Prieš keletą metų pradėjęs domėtis Vilniaus savivalda niekaip negalėjau suprasti, kaip ir kodėl priimami akivaizdžiai vilniečių kasdienį gyvenimą sunkinantys, bloginantys, nepatogumus iš niekur kuriantys sprendimai. Kartais labai, o kartais tik šiek tiek blogi. Susipažinau su daugybe pretekstų tokiose situacijose, bet įsitikinau, kad kasdienis vilniečių patogumas tikrai niekada nebuvo prioritetas.
Dabar jau po rinkimų tiesiog paskutinių dienų atsisveikinimui nueinanti valdžia serviruoja dar vieną kasdienio gyvenimo pabloginimą. Sukurtas ir pristatytas naujas viešojo transporto kontrolės mechanizmas, pagal kurį kas kartą įlipus į autobusą ar troleibusą reikės atsižymėti. Kokia beprasmybė!
Nuolatiniai bilietai netenka savo patogumo. Skaitmeniniai bilietai netenka savo patogumo. Net vienkartiniai bilietai netenka savo ir taip menko patogumo – persėdant juos reikės žymėti pakartotinai. Savivaldybė pasakys, kad pasižymėti nesunku. Bet pilname autobuse tai dar ir kaip nepatogu, o pilnų autobusų Vilniuje netrūksta (žinau, naudojuosi). Žiemą nepatogumas papildomas.
Tačiau nereikia matuoti „kaip labai nepatogu“. Užtenka to, kad nepatogiau – viešojo transporto naudojimas bent kiek pasunkinamas, vietoje pastangų jį padaryti bent kiek patrauklesnį. Ir tai fone nuolatinės tuščios retorikos apie norą, kad vilniečiai persėstų į viešąjį transportą iš automobilių. Daroma priešingai.
Kam? Vienintelis išmąstomas pretekstas yra srautų skaičiavimas. Bet, LAISVE MIELA, gyvenam XXI amžiuje. Nuasmenintus srautus skaičiuoti užtenka kamerų su davikliais prie įlipimų (lygiai kaip su įvažiavimo į senamiestį fiksavimu kameromis ir apmokestinimu vietoje kilpinio eismo). Nesukuriant niekam nepatogumų. Net ir tam toks nuolatinis perteklinis žymėjimasis nereikalingas. Nebent norima turėti ir suasmenintus keleivių duomenis, jų judėjimo įpročius. Šito, aišku, niekas niekada nepripažins ir pasukios pirštu prie smilkinio. Kam tada?
Viskas po rinkimų, kad nepakenktų rezultatams.
Dvigubai bjaurus tokio sprendimo laikas: po rinkimų. Tai ne pavienis liapsusas, o tendencija. Nepatogumai viešajame transporte – po rinkimų, mokesčių didinimo reforma – po rinkimų, iš esmės antikonstitucinis valstybinės kalbos įstatymas – po rinkimų ir t.t. Viskas po rinkimų, kad nepakenktų rezultatams.
O jeigu – leiskit pasvajoti – paklausus vilniečių, ar jie to nori, ar jiems patogu/-iau? Ir jeigu nenori ir ne patogiau, o akivaizdaus ir visiems suprantamo pagrindimo, viešojo transporto suefektyvinimo, sutaupymo ar patrauklumo padidinimo nėra, tai to ir nedaryti? Bet demokratinis sprendimų priėmimas savivaldoje šitai valdžiai toks svetimas, kad pats šypsausi rašydamas.
Būtinai kreipsimės į savivaldybės vadovus su argumentais, kodėl šio sprendimo būtina atsisakyti. Gal tai ir smulkmena, bet a) viešojo transporto patrauklumas susideda iš smulkmenų; b) didinti jo patrauklumą yra teisingas tikslas, kurio iš tiesų reikia siekti; c) su vilniečiais nederinti sprendimai yra savivaldos yda savaime.
Ir taip, tą daro JUDU, ne pati savivaldybė, bet lygiai kaip su vairuotojų streiku, akys turėtų būti nukreiptos į politinę valdžią, kuri viršesnė už savivaldybės įmonės sprendimus.
Būtų labai džiugu, Vytautai, kad sutvarkytumėte šią naują savivaldybės „išmonę” – kiekvienąkart įlipus į troleibusą ar autobusą žymėti bilietą. Tai jau tikrai nėra vilniečiams patogumas, kai troleibusai, pvz., kursuojantys į Saulėtekį visuomet perkrauti, nes gi tai studentų miestelis.