Šiomis dienomis buvo kaip niekada daug išpuolių prieš Nacionalinį susivienijimą ir į kitus dar teks sureaguoti, bet pirmiausia norėjosi užbaigti su prof. Landsbergio spekuliacijomis, neva prof. Radžvilas tiekdavo informaciją KGB.
Pačius kaltinimus ir jų sąmoningą klaidingumą jau daug kur aptarė (nuorodos žemiau), bet norisi pridurti ir apie požiūrį į KGB bendradarbių įslaptinimą. Toks sutapimas, jog TS-LKD yra aršiausiai jų slaptumą 75 metams, t. y. kol visi išmirsime, ginanti partija. Gi Nacionalinis susivienijimas kaip tik yra labiausiai jų išviešinimo reikalaujanti partija.
Naujoje papunkčiui laidoje aptariu plačiau, bet čia norėčiau aptarti pagrindinį aspektą toje KGB bendradarbių išslaptinimo temoje. Oponentai sako, kad egzistuoja valstybės pažadas žmonėms, kurie prisidavė, jog bendradarbiavo. Tai tiesa, bet valstybė jį jau sulaužė ir laužo toliau.
Patinka ar nepatinka, bet pažadas buvo duotas penkiolikai metų. Tiek laiko žadėta slėpti žinomų bendradarbių tapatybes. Tie metai praėjo ir buvo pratęsti. Pratęsus slėpimo terminą, sulaužytas žodis tiek prisipažinusiems KGB bendradarbiams, tiek ir visai likusiai visuomenei.
Prisipažinusiems buvo pažadėta, kad jų tapatybė liks nežinoma X metų. Tie metai praėjo ir terminas pasikeitė. Tai gali asmeniškai patikti, džiuginti, dar geriau nei tikėtasi, bet tai yra pažado sulaužymas.
Visai likusiai visuomenei, ypač nukentėjusiems nuo sovietinių struktūrų, patyrusiems skundimą, tremtis, kitas represijas ir terorą, buvo pažadėta, kad po tų pačių X metų visi sužinos valstybei žinomas ir įslaptintas bendradarbių pavardes. Tačiau pratęsus slėpimo terminą šis pažadas taip pat buvo sulaužytas. Šiai visuomenės daliai pažado sulaužymas mažiau patinka. Bet pažadas sulaužytas ir tiems, ir tiems.
Galiausiai kiekvienas įstatymas yra savotiškas valstybės pažadas. Mokesčiai yra valstybės pažadas, kuriantis lūkesčius darbuotojams ir verslui apie tai, kokiomis sąlygomis planuoti savo veiklą, išlaidas, paskolas ir t. t. Nuolatos juos keičiame ir neatsiprašome. Skirtingu mastu keičiami kone visi valstybės įsipareigojimai (mažiausiai – Konstitucija). Žinoma, terminuoti pažadai yra griežtesni nei neterminuoti. Tačiau ir juos valstybė gali keisti. Ypač privalo tą daryti, kai vieną kartą klaida jau padaryta ir ją reikia atitaisyti, sumažinant jos žalą ir leidžiant bent daliai gyvųjų aukų ar artimųjų sužinoti savo budelius.
Tai nėra kvietimas kerštui ar panašiai. Visame pasaulyje žinoma, kad tiesa veda į susitaikymą ir istorinį teisingumą. Lietuvoje to stipriai trūksta. O Sąjūdžio vedliu tituluojamas žmogus leidžia sau viešai manipuliuoti selektyviai ištrauktais KGB dokumentais, keliant vis naujus įtarimus dėl KGB bendradarbių. Nežinia kiršina. Tiesa išlaisvina.
alfa.lt publikacija apie melagingus prof. Landsbergio kaltinimus
Neredaguota kanalo išsamus interviu šia tema su prof. Vytautu Radžvilu
Akivaizdus vienas kito – NS ir TS-KDP aktualizavimas savo rinkėjams ir apskritai rinkėjams artėjant rinkimams.
Pats šis buvusio bendradarbiavimo su KGB klausimas gana tuščias, daugeliui rinkėjų nusibodęs. Tačiau abi pusės jį keldamos siekia savo rinkėjams priminti, kad jis – svarbus, taigi reikalinga nepramiegoti rinkimų. Va, balsuojant už NS, gal būtų išslaptinti tie bendradarbiavusieji, taigi būtų apie ką smagiai papliaukšti…
Tų išgalvotų kaltinimų priedainio ,,galimai” paskirtis – ne apsidrausti dėl melagingai skelbiamų insinuacijų, o juodai apšmeižti jam pavojingas tiesas sakantį intelektualą, prieš kurį kitų argumentų nėra.