Vytautas Sinica. Ne kremliaus mitams: Birželio sukilimu turime didžiuotis, o pradėti galima Vilniuje

Šios savaitės tempas nepaprastas, net dalintis nespėju, bet užvakar „Žinių radijo“ laidoje su Arkadijum Vinokuru susikirtome dėl Birželio sukilimo istorinio vertinimo. Arkadijus sako, kad tai buvo net ne sukilimas, o keršto akcija bėgantiems sovietams į nugaras. Taip pat ne sukilimas, nes neskelbė atkursiantis demokratinę, o tik nepriklausomą Lietuvą. Dar daug ką sakė, verta pasiklausyti.

Aš gi sakiau, kad:

– Birželio sukilimas nuplovė gėdą, jog buvome okupuoti be pasipriešinimo, ir parodė pasauliui, kad esame pavergti ir kovojam už laisvę;

– tai tikras sukilimas, kurio metu žuvo apie 2000 žmonių ir turbūt ne patys nusišovė, o nuo priešo rankos realių susirėmimų metu. Tai laisvės kovų aukos, ne mažesnės nei per 1918–1920 metų kovas. Tik tos kovos truko du metus, o sukilimas – 6 dienas;

– atkurti nepriklausomybę visada kilnus ir prasmingas siekis, kad ir kokia būtų atkuriama santvarka. 1926–1940 metais Lietuva buvo autoritarinė valstybė. Ar dėl to jos nebuvo prasminga atkurti? Ar nereikėjo 1940 metais jos ginti? Žinoma, demokratija siekiamybė, tačiau sakyti, kad sukilimas netinkamas, jeigu neskelbia demokratijos, yra spjūvis į nepriklausomybę. Tai pagarba tik santvarkai, o ne valstybingumui;

– Vinokuro gerbiami XIX amžiaus sukilimai taip pat neatkūrinėjo demokratijos, nebent bajorišką. Bet juos jis siūlo gerbti. Nuoseklumo neieškokite;

– negalima vertinti praeities pagal šios dienos standartus. XX amžiaus pirmoje pusėje nei demokratija nebuvo norma (regione jos beveik nebuvo), nei antisemitizmas buvo retenybė (jo buvo pilna, bet buitinio, o ne smurtinio – žmonės, kurie piktinosi, kad žydai sukaupę rankose kapitalą, po to per karą juos gelbėjo);

– Škirpa turėjo antisemitinių nuostatų, tačiau negalima nuteisti žmones už pažiūras, galima tik už veiksmus. Tuo tarpu kokie Škirpos įrodyti nusikalstami veiksmai? Iš jo archyvų ištrauktas niekada Lietuvoje nepaskelbtas tekstas, raginantis žydus išvykti iš Lietuvos? Dalis istorikų teigia, kad tokiais pareiškimais Škirpa pakurstė neapykantą ir Holokausto nusikaltimus Lietuvoje. Bet Lietuvos žmonės tų Škirpos stalčiaus pareiškimų niekada nematė. Kaip jie padarė įtaką?

– diskusija surengta, nes TS-LKD atstovai įkūrė komisiją Birželio sukilimui pagerbti. Gerai, kad įkūrė, palaikau mintį. Bet TS-LKD valdo Vilniaus miestą, turi merą ir tarybos daugumą. O kaip tik Vilniuje visaip trukdoma pakabinti sukilimo iniciatoriaus Kazio Škirpos ir iškilaus jo dalyvio Jono Noreikos atminimo lentas. Gal TS-LKD norėtų pajudinti pirštą ir visgi išduoti savivaldybės leidimus šioms atminimo lentoms, kad nereiktų daužyti nei lentų, nei jas ginančių garbingų piliečių? Pamąstymui.

Kviečiu pasiklausyti visos laidos. Vedėja buvo patenkinta pakankamu konflikto lygiu studijoje ačiū jai už kvietimą.