Vilniau, kas šiuo atveju reiškia, mere, nepadarykit šitos klaidos, nešokit pagal Laisvės partijos programą ir dūdelę. Viena yra leisti vietinį tokio pobūdžio renginį, kita siūlytis tapti sostine visai europinei LGBT orgijai.
Pagooglinkite Vakarų Pride’us, pasidomėkite, kaip miestas švenčia naktį po renginio, koks būna ekshibicijos ir sekso viešose vietose mastas. Ar tuo norit didžiuotis.
Ne pats homoseksualumas yra problema, ne homoseksualūs žmonės. Jie yra žmonės kaip žmonės, su savo talentais, vargais, idėjomis, problemomis, artimaisiais, hobiais ir t. t. Problema yra visko, įskaitant visų formų paleistuvystę, vertimas norma, lygia santuokiniams santykiams, ir pačių privačiausių intymiausių gyvenimo sričių, kurios neturėtų būti niekieno reikalu, vertimas vieša, kažkuo švenčiamu ir vertu pasididžiavimo. Orientacija ar juo labiau jos praktika nėra verta pasididžiavimo ir dar svarbiau nėra verta viešumos.
Sakoma, koks jums skirtumas, kas su kuo miega. Nepritariančiai visuomenei būtent nėra jokio skirtumo kas su kuo miega. Bet maža visuomenės dalis nori tą kuo garsiau visiems paskelbti ir parodyti. Čia kaip išbėgti į gatvę nuogam ir rėkti „nežiūrėkit“. Kartais tiesiogine prasme.
Būtent šia prasme „Europride“ ir pats LGBT aktyvistų judėjimas, jo vieša raiška, akcijos, simbolizuoja Vakarų civilizacijos moralinį ir kultūrinį nuosmūkį ir duoda didžiausią dovaną, už ką įtaigiai tyčiotis Vakarų priešams. Žinau jau nemažai save gerbiančių ir visgi žmonėmis, ne aistrų vergais laikančių homoseksualų, kurie tam pritaria.
Galbūt čia yra ta kaina, galbūt Vilnius turi savo akimis pasižiūrėti į EuroPride orgiją, kad adekvačiau įvertintų, su kuo susiduria. Bet kaina atrodo kvailai didelė. Dar kvailiau atrodo mintis, kad už tokį savęs paniekinimą reikia kompensuos turistų pinigai. Parduoti savigarbą už pinigus turi savo terminą. O norintiems įsivertinti, viską galima ir google vaizdų paieškoje pažiūrėti. Tik nepamirškit rinktis vaizdų su nuogybėmis. Padorumą į šalį.
