Seimui atsikvėpus, nerimsta ministrės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), taigi faktiškai Monika Navickienė, prieš pat Kalėdas registruoja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pataisas. Tokie įstatymai paprastai „nedega”, tačiau šįkart sulaukia išskirtinės skubos – jei manęs nesuklaidino, Seime jis bus svarstomas jau šį trečiadienį. Labai keista skuba.
Įstatymo esmė jo 5.2.5 ir 3 straipsnio pakeitimuose, tikslas – sukurti neakivaizdžias iš visuomeninių organizacijų finansavimo faktiškai pašalinti visas visuomeninių interesų gynimu (mandras žodis tam – advokacija) užsiimančias organizacijas is SADM finansavimo konkursų.
KAIP būtent jas? Finansavimui gauti įvedamas kriterijus galėti kiekybiškai pamatuoti savo organizacijos veiklos rezultatus. Caritai gali parašyti, kiek išdalino šalpos paketėlių, žmogaus teisių gynėjai – kiek skundų dėl neapykantos komentarų parašė, psichologinės pagalbos linijos – priimtais skambučiais, dar kažkas – kiek mokymų suorganizavo ir t.t.
Organizacijos, kurios gina viešuosius (t.y. ne išimtinai savo narių ar užsakovų interesus) nelabai gali pamatuoti rezultatą skaičiukais. Parašytais raštais ar sudalyvautais posėdžiais gal, bet patys suprastų, kad tai rezultato nerodo. Pagal naują tvarkelę tokios NVO formaliai nebegalėtų pretenduoti į SADM (ir ne tik) finansavimą.
KODĖL būtent jas? Nes būtent nepamatuojamu veiklos pobūdžiu pasižymi dabartinei valdžia labiausiai rakštimi tapusios visuomeninės organizacijos – visi tėvų forumai, daugiavaikės mamos, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Laisvos visuomenės institutas ir t.t. Dabar jie vis sudalyvauja SADM konkursuose NVO veiklai šeimos srityje, nelabai išeina nieko neduoti. Priėmus pataisėles tvarkingai iškristų pagal formalų kriterijų.
Galima pasakyti dar aiškiau – pataisos pritaikytos visoms toms organizacijoms, apie kurias žurnalisto parodija Šarūnas Černiauskas rašė savo Atviros visuomenės fondo finansuojamus „tyrimus” portale SIENA, o Makaraitytė su svita noriai dalinosi ir baisėjosi, kaip gali konservatyvios organizacijos gauti normalios valdžios paramą.
Priėmus pataisas greitai, jos būtų pritaikytos dar prieš pavasarines naujos paramos dalybas.
Visa „pilietiškumo iš viršaus” sistema, kurioje NVO įprasta gyventi iš valstybės šeriančios rankos, yra be galo ydinga ir neišvengiamai vedanti prie to, kad tik fasadiškai demokratinė valdžia anksčiau ar vėliau nuo jos priklausomą nevyriausybinį sektorių arba ima kontroliuoti per paramą, arba užtikrinti, kad išliktų tik „teisingos” organizacijos.
Kadangi pas mus valdžios rūpinasi tokia atranka, toks bandymas buvo labiau laiko klausimas. Žiūrint plačiau, ta pati „pilietiškumo iš viršaus” sistema užtikrina, kad visuomeninės organizacijos, tarsi ir siekiančios kovoti už vyraujančiai ideologinei linijai oponuojančias nuostatas, yra visada sėkmingai suskaldoma ir paskandinama tarsi ir lojalumo ribų neperžengiančioje kovoje vis už kitai visuomenės grupei svarbiausiais atrodančius interesus, bet visada be pretenzijų sutrukdyti pačiai tokiai pagal užgaidą maitinančiai sistemai. Beje, ta pati yda užprogramuota ir partijoms leidžiant gauti pajamas beveik vien tik iš valstybės biudžeto.
Jei kam smalsu, oponuojančios LGBT organizacijos gauna biudžetinę paramą daugiausiai iš kitų programų, ambasadų ir Europos Komisijos. Jei kam dar įdomiau, Pro Patria advokacija beveik neužsiima, o į bet kokių ministerijų paramą pretendavo vienintelį kartą, rodos, bent prieš 5 metus.
