Vytautas Sinica. Prisitaikymas prie nekalbančio lietuviškai – trukdymas integruotis

Taip protingai pasakė (ne pažodžiui) valstybinės kalbos inspektorius, Lietuvos rytui komentuodamas mano socialiniuose tinkluose iškeltą klausimą. Gal pamenate, praėjusią savaitę dalinausi nuotrauka iš RIMI, kur klientai informuojami, kad šiame skyriuje kalbama ukrainietiškai ir rusiškai (įdomu, koks santykis pirkėjų, mokančių ukrainietiškai ir rusiškai). Įrašas sulaukė nemažai dėmesio, galiausiai ir straipsnio. Pakomentavo RIMI, pakomentavo kalbos priežiūros institucijos. Cituoju dr. A. Valotką iš publikacijos:

„Ukrainos karo pabėgėliams sudarytos valstybinės kalbos mokėjimo išlygos (ilgiausias atidėjimo terminas visoje Europos Sąjungoje) neatleidžia darbdavių nuo prievolės užtikrinti Lietuvos piliečių kalbines teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Valstybinės kalbos įstatyme. Jeigu pirkėjas nemoka ar nenori bendrauti nevalstybine kalba, įmonė turi pasirūpinti, kad netoliese būtų lietuviškai bendraujantis darbuotojas.

Jeigu norime, kad prekybos įmonėse dirbantys kitataučiai greičiau pramoktų lietuvių kalbos, galime jiems padėti: kreiptis lietuviškai ir laukti lietuviško atsakymo bent jau žemiausiu kalbos mokėjimo lygiu, pamokyti naujų žodžių ar jų tarimo“, – dėstė A. Valotka.

Jis pasidalijo ir Rytų Europos studijų centro tyrimu, kuriuo buvo išsiaiškinta, kad beveik 90 proc. Lietuvoje esančių ukrainiečių planuoja mokytis valstybinės kalbos. Pabrėžiama, kad ukrainiečiai linkę mokytis lietuvių kalba ne dėl socialinio spaudimo ar diskomforto, o dėl pagarbos priimančiai šaliai.

„Kalbos greičiausiai ir geriausiai išmokstama ne mokymosi kursuose, bet stengiantis ja bendrauti tinkamoje kalbinėje aplinkoje. Todėl RIMI administracijos siūlymą kalbėtis nelietuviškai vertinu kaip trukdį ukrainiečiams deramai integruotis Lietuvoje“, – apibendrino A. Valotka.

Gal kitaip situaciją mato kalbos komisija? Nelabai. VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pakomentavo plačiau, bet esmė ši, cituoju: vartotojai turi teisę į informaciją ir paslaugas lietuvių kalba, nepriklausomai nuo darbuotojo pilietybės ar statuso. Taigi, jei parduotuvėje dirba valstybinės kalbos nemokantis asmuo, šalia turėtų būti kitas žmogus, gebantis aptarnauti lietuvių kalba.

Kaip ir viskas paprasta. Bet štai dabartinės valdančiosios koalicijos galvos laikosi principinės nuostatos, kad integruotis ir mokytis valstybinės kalbos apskritai nereikia, kad čia kažkoks pasenęs nacionalistinis reikalavimas. Tad gal nieko keista, kad tiek kalbos komisiją, tiek inspekciją vis pasiūloma naikinti (pastaroji tai siūlė, rodos, Seimo Pirmininkė). Kad piliečiai net neturėtų kam skųstis, jeigu nėra aptarnaujami valstybine kalba.

Jeigu jums rūpi valstybinė kalba viešajame gyvenime ir lietuviška Lietuva apskritai, šiuo metu kaip tik galite skirti savo 0,6 proc. GPM paramą Nacionaliniam susivienijimui (partijai) ir 1,2 proc. GPM paramą Pro Patria sambūriui (visuomeninei organizacijai). Veikiame tik šios paramos išlaikomi. Parama partijai ir visuomeninei organizacijai yra atskiros ir nekonkuruoja.