Pirmadienį Vilniaus centre riaumojo sunkiasvorė technika. Vienas po kito sunkvežimiai vežė smėlį. Antradienį, birželio 23-iąją, Birželio sukilimo dieną, Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė pažymėti itin originaliai – vietoj svarbių renginių valstybinėje Lukiškių aikštėje bus atidarytas pliažas su visais priklausančiais elementais: smėliu, skėčiais, šezlongais. Tik jūrą teks patiems įsivaizduoti.
„To dar nebuvo – jau nuo rytojaus Vilnius turės paplūdimį pačiame miesto centre, Lukiškių aikštėje. Pietų Europos kurortai privėrė duris, Baltijos jūros paplūdimiai šią vasarą bus pilni – ką daryti vilniečiams? Atostogauti Vilniuje! Specialiai tam nuo ankstyvo ryto Lukiškių aikštėje pradėjome pilti 1660 kv. m ploto smėlio pliažą, kurį atidarysime ryt ryte. Bus smėlis, tinklinio aikštelė, šezlongai, skėčiai ir net jūros vaizdas su garsu ekrane – šią vasarą atostogausime Vilniuje!“ – džiaugsmo savo socialinio tinklo anketoje pirmadienį neslėpė Vilniaus meras R.Šimašius. Šiemet tai jau antras Vilniuje atidaromas paplūdimys. Visai neseniai Valakampiuose įrengtas nudistų pliažas. Gerai, kad ne Lukiškių aikštėje. Apie pliažo Lukiškių aikštėje idėją kalbiname politologą, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininką Vytautą Sinicą.
– Sutapimas, kad Birželio 23-iąją Vilniaus Lukiškių aikštėje atidaromas pliažas?
– Jeigu atidarymas būtų kitą dieną, galbūt dar būtų galima manyti, jog tai tiesiog nesuvokimas, kas dera ir kas ne tokiose erdvėse kaip Lukiškių aikštė. Bet įvertinant sutapimą su birželio 23-iosios data ir žinant mero veiklos istoriją, manau, tai akivaizdus bandymas išpolitinti viešąją erdvę, paminant Lietuvos istoriją ir tiesiai sakant, kad čia nebus pagarbos rezistentams vieta. Bandoma parodyti, kad tai nebus pagarbos valstybingumui erdvė, tai bus buitiška vieta mūsų kasdienėms pramogoms – tiesiog pliažas.
1941 m. birželio sukilimas yra pats ryškiausias mūsų Tautos signalas, kad mes, kaip Tauta, norime gyventi laisvi ir nepriklausomi. Nors atkurti valstybingumo tada nepavyko, ši pastanga labai aiški ir svarbi. Birželio sukilimas šiandien yra epicentre įvairių propagandinių karų. Baisiausia, prie sukilimo juodinimo prisideda daug Lietuvos inteligentijos. Negalima leisti tam vykti.
Mero veikla atitinka bendrąją pasaulyje propaguojamą leftistinę liniją. JAV griaunami valstybės ir demokratijos kūrėjų paminklai. Viso šio judėjimo pamatinis siekis yra kurti naują pasaulį be tautų ir valstybių. Tam reikia ištrinti visą atmintį apie valstybingumą, o kartu ir šalių tapatumą. R.Šimašius prie šio judėjimo prisideda visapusiškai stengdamasis – ne griaudamas paminklus, bet neleisdamas jiems atsirasti. Taip pat subuitindamas erdves, kurios dar bent kiek kalba apie mūsų valstybingumą. Manau, tai yra pasityčiojimas iš Laisvės kovotojų ir jų atminimo.
– O gal Vilniuje daugiau nebuvo tinkamos vietos pliažui, tik priešais KGB rūmus, kur buvo šaudomi kovotojai už Lietuvos Laisvę?
– Pliažo vieta niekada neturi būti valstybinėje aikštėje. Tai yra absurdiška situacija. Yra šimtai vietų, kur pliažas galėtų būti. Jeigu meras gerai dirbtų, pliažas galėjo ir turėjo atsirasti prie Neries krantinės arba kitose vietose, prie miestą supančių ežerų. Tačiau tos vietos yra nesutvarkytos. Dar daugiau – stebime juokingą koncepciją „leisti gamtai atsiimti miesto erdves“, nešienaujant žolės, tokiu būdu taupant ir leidžiant mieste veistis erkėms. Tokį apsileidimą bandoma pateisint gražiomis frazėmis, bet miesto valdymas negali apsiriboti vien viešaisiais ryšiais.
Tačiau pliažo įrengimas nėra nei neūkiškumas, nei kvailumas. Tai yra sąmoningas veiksmas, siekiant ištrinti istorijos ir tapatumo pagrindus iš viešosios erdvės. Šioje istorinėje vietoje negalės vykti jokie valstybiniai renginiai, nes mero sprendimu reprezentacinė valstybinė aikštė tapo tam netinkama vieta.
– Kritikuojantys šią iniciatyvą vadinami tamsuoliais. Pagarba savo istorijai laikoma tamsumu?
– Kai pasiduodama naujai ideologiniai srovei, kuri ateina į Lietuvą, būtina to sąlyga – paniekinti, pašiepti, sutrypti ir galiausiai ištinti ankstesnes moralines, kultūros, etiketo normas. Diegiama, esą kultūrines normas ir tradicijas ginti ir joms atstovauti yra gėda. Kai tai tampa gėda, žmonės, saugodami savo statusą, nustoja tai daryti ir naujojo pasaulio statybos vyksta sėkmingiau.
„Laisvės“ partija ir R. Šimašius mėgsta kalbėti apie laisvės ir atsakomybės santykį. Bet iš konkrečių veiksmų matome, kad nėra ne tik atsakomybės, bet ir elementarios kultūros.
Kalbino Justina Gafurova
ISTORINĖ ATMINTIS. Lietuvoje vyksta,sąmoningai ar ne,tautos deideologizacija. Mokyklose ši liga vadinama „depolitizacija“..Geri sinonimai – nutautinimas arba denacifikacija..Meras Šimašius yra tragiškas savo atkakliu beidėjiškumu „politikas“. .”Liberalas” neturi jokio ideologinio pagrindimo savo veiksmams – jo istorinė atmintis,kaip pirmos klasės mokinio.Čia tinka posakis – ilgos kojos – trumpas protas..Gaila,kad Vilniaus meras Šimašius neturi proto prasmingai veikti prieš atominės elektrinės statybą beveik Vilniaus priemiestyje. Koks meras – tokios ir jo laikotarpio pasekmės. Pagarbiai Arvydas.
Šimašius visapusiškai prisideda prie leftistinio judėjimo ir patriotų lietuvių isrorinės atminties naikinimo. Jis griauna lietuvių tautos patriotų paminklus: pirmiau sudarė palankias sąlygas S. Tomui sudaužyti generolo J. Noreikos – Vėtros granitinę atminimo lentą, nukabino naujai pakabintą analogišką lentą, nukabino Lietuvos patrioto Škirpos vardu pavadintos gatvės lenteles, neleisdamas atsirasti naujiems patriotiniams simboliams ir paminklams. Vilkina vaizdo kamerų įrengimą prie patriarcho J. Basanavičiaus kapo, kas sudaro laisvę vandalams išniekinti kapą. Kategoriškai pasisakė dėl stanilisto P. Cvirkos paminklo nukėlimo, pareikšdamas, kad nenori konflikto su kaimynine valstybe… Tai yra vienareikšmis pasityčiojimas iš Laisvės kovotojų ir jų atminimo.
Taigi. Dabar turėsime pliažą su nuogaliais centrinėje miesto aikštėje kur buvo pakarti 1863 metų sukilimo vadai. Labiau paniekinti jų atminimo turbūt negalima, iki to net komunistai neprisigalvojo. Mužikizmas pačia blogiausia prasme.
O kaip paniekinti 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyviai ir tame sukilime žuvusieji? Kur buvo Nacistinio susivienijimo vadukai su savo visa partijėle, bandančia vadintis patriotine, vakar, kai buvo minimas to sukilimo metinės? Tik taukšti ir rašinėti str. tesugeba, o trokšta patogiose Seimo krėsluose įtaisyti savo minkštus užpakaliukus! Nieko nebus! Jei jau NS nieko nereiškia 1941-06-23 sukilimas, tai nieko gero iš jo nesulauksime, nes, ko gero, visi jie sėdi niekšelio Sorošo kišenėje!
Liudvikai, nežinau, kokio esi amžiaus, bet sprendžiant iš žodžių gerokai pavažiavęs. Iš kur tokia neapykanta Nacionaliniam susivienijimui? Gal esi užsimaskavęs trolis? reikėjo ne rašinėti, o atvykti į paminėjimą,kuriame buvo perskaitytas NS pareiškimas. Jį perskaitė NS nariai. Kad ir negalia kaulus spaudžia, reikia retkarčiais pakilti nuo sofos.
Mielas Vytai, turbūt buriat iš kavos tirščių, kad tai prisifantazuojat! Taip nerašyčiau, jei ten nebūčiau ir nematyčiau kas ten dalyvavo ir ko ten diena už žibintų nebūtų galima rasti. Mačiau tautininkus, mačiau Mindaugą Murzą – Gervaldą, mačiau V. Valušaitį, mačiau Vilniaus sąjūdžio nemirtingąjį vadą, net nei Radžvilo, nei V.Sinicos, nei kitų NS vadukų nesimatė! Gal pasakytumėt kas perskaitė to užsislaptinusio nacionalinio susivienijimo kažkokį pareiškimą, nes neįstrigo nei to „pranešimo” skaitytojas, nei NS pavadinimas, nors kiti kalbėjo garsiai ir drąsiai ir juos prisimenu ir juos girdėjau! O prieš NS jokio nusistatymo neturiu, nes manau, kad dalis ten yra idealistų ir patikėjusių naujais „pranašais”, tai dėl tų naivuolių man ir neramu, kad vėl žiauriausiai nenusiviltų, todėl ir noriu juos perspėti, kad galvotų ir savo vadukus iškvostų ar jie tikri ar tik apsimetėliai, trokštantys savo sūbines įsodinti į Seimo patogius krėslus. Tai tik tiek ir tik dėl to!
NS pavaduotojas Sinica, sekretorius Simutis, valdybos nariai Avižienis ir Rusteika, taip pat grupė tarybos narių ir tiesiog partiečių buvo Sukilimo minėjime ir po to Stanciko knygos pristatyme Kaune. Arūnas Bubnys pasisakė apie Sukilimą spaudos konferencijoje Seime. Vilniaus skyriui atstovaujantis Gaudentas perskaitė pareiškimą Vilniuje. Taigi NS atstovai neapsiribojo tik Lukiškių aikšte.
Gal paminėtumėte kurios nors partijos oficialų pareiškimą, adresuotą Seimui ir Prezidentui – viena yra mindžikuoti minėjime, imituojant protestą, o kitą – garsiai ir politiškai ne vieno ar dviejų asmenų, o politinės partijos vardu pareikšti protetsą. mes matome, kad L.Kasčiūnas ir Ažubalis protestuotoja, kelia bangas, bet pati TS-LKD tyli. Gudru, tiesa? Suprask, partija garsiai neprotestuoja, bet širdyje pritaria savo keliems nariams. tai politinė dviveidystė. tad apie kuriuos naivuolius Jūs, gerbiamas Liudvikai?
Į Jūsų 2020-06-25 at 19:20 komentarą nėra galimybės atsakyti, todėl rašau čia. Nežinojau, kad V. Sinica, Simutis, Avižienis ir Rusteika yra kauniečiai, nes jų Vilniuje, prie Kalnų parko, Kur sukilo Viliuje buvę lietuviai kariai, kurių daugumos net pavardžių nenustatė ponas Arūnas Bubnys net būdamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi, labiau trūko! Žinoma, patogiau rinkti priešrinkiminius balus vykti ten, kur daugiau žmonių renkasi, į Kauną. Gudru. Lygiai taip pat gudru pateikti mizernos partijos oficialų pareiškimą, adresuotą Seimui ir Prezidentui, nors puikiai žinoma, kad tokie pareiškimai greitai gula į šiukšliadėžes! Jau kas, kas , bet sąjūdistai turėtų puikiai žinoti, kad valdžia bijo gyvo, masinio mitingo, o ne kažkokių ką tik gimusių partijėlių pareiškimus, kurių per 30 metų buvo tiek ir tiek.
NS=konserVatai, keli nariai kažkur dalyvavo, o visa partijėlė sėdėjo užsidariusi, o gal net alkoholiu smaginosi!
O kodėl Jums nepavyko jo surengti?
Vėl nėra galimybės „Vytui” ats. į 2020-06-26 at 09:32
O kodėl mums nepavyko surengti? Todėl, kad mes neluriame politinių partijų, kurių ir taip apstu mūsų Lietuvėlėje, be to mūsų nefinansuoja joks niekšelis Sorošas, mes nesiekiame sėsti į patogius Seimo krėslus ir už nieką gauti tūkstančius, mes renkamės iš jau egzistuojančių politinių gaujų pačią lietuviškiausią, pačia žmogiškiausią, pačią nuoširdžiausią, pačią sąžiningiausią ir t.t. Be to, mes nesigiriame savo pasiekimais ir darbais, o sąžiningai prisipažįstame, kad neturime tam renginiui reikalingų organizacinių gabumų, todėl renkamės kritikuoti, kas mums atrodo kritikuotina, diskutuoti su tais, kurie sugeba priimti ir suprasti kritikos ir savikritikos naudą ir būtinumą! Tokiu būdu tikimės atrasti tą politinę jėgą, kuri atitiks mūsų nuostatas.
Puikūs gerb. V. Sinicos pastebėjimai apie elementarios kultūros nebuvimą. Labai teisingos mintys. Ačiū. Tikrai, šiandien Vilniuje įvyko šiurpinantis dalykas: tikras absurdo teatras su visa atributika ir dekoracijomis. Jeigu niekini savo miestą, tautą ir jos istoriją iš kurios išaugai, turėtum nusibrėžti bent jau ribas, kiek ta neapykanta gali siekti, ir nesidangstyti laisve, apie kurią nieko neišmanai, nors ir užimi tokias pareigas. Vertos šia tema Franko Noriso mintys, kas yra laisvė. „Laisvė neduodama tam, kuris jos tik prašo: laisvė- ne dievų dovana. Ji- tautos kūdikis, gimęs kovos įkarštyje, mirtinose kančiose, ji aplaistyta krauju, ji dvelkia parako dūmais”. Štai kas yra laisvė, ir „tik kvailiai savivalę vadina laisve” (Tacitas).
O kaip tokie šimaššššiai neniekins, jei V. Rdžvilas ir V, Sinica nepagerbė net 1941-06-23 sukilimo dalyvių ir žuvusiųjų per vakar vykusį mitingą, organizuotą Vilniaus sąjūdžio ir Tautininkų? Nenorit vienyti, mat jus velniai, bet pagerbti už Lietuvos laisvę sukilusius ir žuvusius privalo kiekviena organizacija, kuri nori vadintis patriotine! Nei konservai, nei liurbiai, nei NS vakar vakare parodė, kad neverti nei patriotais vadintis, nei lietuvių balsų per rinkimus!
Kvailesnio LIETUVOS SOSTINĖS išjuokimo ir paniekinimo sugalvoti nebeįmanoma!!! Nesuvokiama, ką veikia valdžios vyrai ir seimūnai, jeigu simašius daro, kas jam šauna į galvą, kurioje nėra smegenų??? Ar taip priklauso pažymėti LIETUVAI svarbias datas??? Ačiū Vytautui Sinicai už puikų straipsnį,