Užregistravau Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisą, kuria siūloma atidėti ES tvarumo direktyvos įgyvendinimą. Tai suteiktų papildomo laiko ir vienodas sąlygas visoms Lietuvos įmonėms, nepaisant jų dydžio, pasiruošti tvarumo atskaitomybei, o galimai ir sulaukti iš Europos Komisijos paprastesnio šios srities reguliavimo. Dėl kurio Lietuva iki šiol buvo nuolanki, bet gali ir turi gerai pakovoti, kad to reguliavimo būtų kuo mažiau.
Pirma, daugiau nei 15 Europos Sąjungos valstybių vis dar nėra perkėlusios Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę pagal Europos Sąjungos nustatytą terminą. Antra, Europos Komisija yra pareiškusi, kad tvarumo atskaitomybės reikalavimai verslui ateinančiais metais bus sujungti į vieną reglamentą, siekiant supaprastinti didėjantį reikalavimų, su kuriais susidurs įmonės, skaičių. Tokiu būdu verslas išvengtų perteklinio biurokratizmo bei papildomų išlaidų, kurių reikės tiek ankstyvam tvarumo ataskaitų rengimui, tiek ir auditavimui. Kas domisi, žino, kad Briuselyje tonas dėl tvarumo reikalavimų keičiasi į lankstesnę, Europos konkurencingumą gelbėti norinčią pusę.
Kaip komentavau pranešime:
„Lietuva apskritai pernelyg pasyvi šiais klausimais. Praėjusią kadenciją nematėme jokios Lietuvos atstovų kovos prieš ideologizuotą ir biurokratinę, verslą smaugiančią direktyvą. Nustačiusi vėlesnius jos įgyvendinimo terminus, Lietuva nebūtų vienintelė Europos Sąjungos valstybė, besipriešinanti šių perteklinių reikalavimų verslui įgyvendinimui. Šios direktyvos reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę nėra pradėjusios Austrija, Belgija, Graikija, Malta, Lenkija, Portugalija, Ispanija. Tuo tarpu dabar jau buvęs Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmann yra išsakęs poziciją apskritai pradėti naujas derybas dėl tvarumo direktyvos, kuri, jo požiūriu, trukdo žemyno ekonomikos konkurencingumui pasaulyje. Visiškai pritariu šiai pozicijai. Tvarumo atskaitomybės reikalavimai yra peilis Europos verslo konkurencingumui globaliame pasaulyje“, – argumentuoja V .Sinica.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
Kol visa Europa svajoja apie tvarią ekonomiką, Sinica galėtų paskelbti, kad nieko nebus , nes svarbiausia netvarios ekonomikos priežastis pasaulyje yra besaikis žmonių dauginimasis didžiausio skurdo šalyse – ir visai teisėti pasidauginusių vargšų norai iš skurdo išbristi skubiai auginant ūkį ir ekonomiką. Tvarumas jiems paskutinėje vietoje. Sinicai antroje, o skurdžiams paskutinėje.
Sinica irgi gyvena svajonių apie ekonomikos ir bvp augimą pasaulėlyje, geriau susietų kovą dėl lietuvybės išsaugojimo su grįžimu prie natūralaus ūkininkavimo ir Romuvos bendruomenės tradicijų.
Ne Lietuva, o konkreti ministerija (kokia, kas ministras?). Kas rengė pozicijas, kas jas tvirtino, kas atstovavo LR posėdžiuose Taryboje?
Nei vienas konkretus valstybės tarnautojas, nei vienas politikas nepaminėtas. Kodėl, galima gal ir atspėti?
…tamsta Pastebetojau,gi sitaip megstat lietuviu k.gramatika…kodel pats darot klaidas……..nei vienas/vart.ne vienas/…
VLKK: „Kai neigiami keli dalykai, dažniausiai vartojamas neigiamosioms dalelytėms artimas porinis jungtukas nei… nei: Nedžiugi„o jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Tuo metu nei poeto, nei dramaturgo talentu Šekspyrui niekas neprilygo. Beje, aikštelėje nepasirodė nei Giedrius Aidietis, nei Arnas Kazlauskas. Transportininkų streiko nesustabdė nei grasinimai baudomis, nei teismo sprendimas (žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1997, p. 435).“
..taip,bet ne siuo Tamstos atveju…nebent,akcentuojant ta nei.Bet tai tik issisukinejimas.
Iki tokios padėties ir prisigyvenome ,kad ekologinių problemų ilgai nepastebėjome, o kai pastebėjome , ėmėme atidėlioti sprendimą dėl kitų, neatidėliotinų problemų sprendimo..Pvz dėl ūkinio konkurentiškumo išsaugojimo. Bet ką ten švarioji Europa – Indija ir Kinija negali sau leisti dėl tvarumo stabdyti savos ekonomikos konkurentiškumo augimą. Taip visos pasaulio valstybės, bekonkuruodamos, ir nugarmės į bendrą ekologinę bedugnę.