Hario Poterio knygų autorė liberalė J. K. Rowling neseniai parašė iš pažiūros labai keistus žodžius: „Su džiaugsmu atsėdėsiu du metus, jeigu alternatyva bus išprievartauta kalba ir priverstinis tikrovės apie lyčių svarbą neigimas. Surenkite teismą! Bus linksmiau, nei kada nors buvo ant raudonojo kilimo“.
Apie ką kalbama? Kad ir kaip neįtikėtina, apie įvardžius, kuriais kreipiamės į žmones. Vakarų šalyse vis dažniau numatomos bausmės už atsisakymą kreiptis į žmones jų pasirinkta lytimi. Na, kai akivaizdus vyras sako vadinti jį moterimi ir jūs vis tiek vadinate jį vyru. Arba atvirkščiai. Būtent atsisakęs paklusti tokiam įstatymui (C16 biliui) Kanadoje prieš keletą metų visame pasaulyje išgarsėjo Jordanas Petersonas, profesorius, nesutikęs taip kreiptis į savo studentus. Jis sakė, kad tai ne smulkmena, o esminis principas, nes tik totalitarinė valstybė gali diktuoti, ką kalbėti ir kaip suprasti tikrovę. Jis buvo visiškai teisus ir ta kova akivaizdžiai pasiteisino tiek jam, tiek visam pasauliui.
Jungtinėje Karalystėje dabar už tai nebaudžiama nei baudomis, nei kalėjimu. Nors keli skandalingi sulaikymo ir bausmės atvejai buvo, aukštesni teismai bausmes atšaukė. Dabartinė torių vyriausybė ir premjeras Sunakas apskritai nepritaria idėjai, kad yra daugiau nei dvi lytys. Neseniai jis viešai rėžė, kad jos yra tik dvi – vyras ir moteris. Tai, ko mūsų valdantieji politikai pasakyti nesugeba, nes „viskas ne taip paprasta“. Viskas paprasta. Bet ne visiems. Apklausose pirmaujanti ir po rinkimų valdžią perimti galinti britų opozicija, leiboristai, žada už žmonių vadinimą ne pagal jų pasirinktą lytį bausti netgi laisvės atėmimu iki dviejų metų. Regis, į tai reaguodama Rowling ir parašė savo komentarą apie kalėjimą.
Už savo principingą laikyseną, jog tikrosios lytys svarbu ir biologinis vyras negali būti moterimi, Rowling susilaukė didžiulės neapykantos ir cenzūros.
Už savo principingą laikyseną, jog tikrosios lytys svarbu ir biologinis vyras negali būti moterimi, Rowling susilaukė didžiulės neapykantos ir cenzūros. Pabrėžtina, kad ji liberalus žmogus, vienalyčių „santuokų“ šalininkė, šlovinta tos pačios minios, kuri dabar nori ją sudraskyti už šią poziciją. Žmonės kaip ji dabar vadinami keiksmažodžiu TERF – suprask, feministė, kuri nepalaiko translyčių. Rowling pasmerkė kino pasaulis, laidų vedėjai, dauguma Hario Poterio aktorių, atsiribojo gerbėjų klubai, ne vienas knygynas atsisakė jos knygų ir t. t. Rowling milijardierė, gyvenanti iš autorinio honoraro, joks „cancelinimas“ jai tikrai nebesvarbus. Sakytume, ginti savo principus jai saugu ir todėl tas gynimas toks drąsus ir principingas. Na, bet kalėjimo perspektyva būtų kas kita.
Jungtinėje Karalystėje paauglių, kurie suabejojo savo lytimi, per pastarąjį dešimtmetį išaugo 44 kartais (ne procentais).
Sakysite, tai siauro rato problema, bet Jungtinėje Karalystėje paauglių, kurie suabejojo savo lytimi, per pastarąjį dešimtmetį išaugo 44 kartais (ne procentais). Kai popkultūra ir mokykla skleidžia idėją, kad lyties tapatumą galima rinktis, dalis savimi ir savo kūnu dėl begalybės priežasčių nepatenkintų paauglių ir renkasi. Tyrimai rodo, kad apie 90 procentų tapatumo sutrikimų paauglystėje yra tiesiog išaugama ir visai nereiškia tikros translytiškumo problemos. Bet tėvams, medikams ir popkultūrai pritariant, hormonų terapijos ar net operacijos atliekamos vaikams ir paaugliams, kad tik šie „nesikankintų“. Po to gailisi, bet būna vėlu. Paklauskite kolektyvinės Jūratės Juškaitės apie tragiškas istorijas žmonių, siekiančių savo tikrosios lyties atkūrimo. Teko girdėti, kad ši tema nelabai mėgstama.
Vienu metu peršamas radikalus tikrovės neigimas, įtraukiantis daugybę vaikų, ir diegiami ribojimai tam laisvai oponuoti.
Kodėl Rowling atvejis svarbus ir kalbėti reikia? Jos pavyzdyje susiduria dvi svarbios ir labai naujos, Lietuvai dar net ne visų pripažįstamos ir visgi plintančios temos-problemos. Viena vertus, translytiškumo teorija, viešai mokanti ir norinti mokyti mokyklose, kad rinktis lyties tapatumą yra normalu. Kita vertus, ideologinė cenzūra, draudžianti ir baudžianti bandymus tam viešai prieštarauti. Pasakyti, kaip neseniai pasakiau „Žinių radijuje“, kad lytys yra tik dvi, o visi kiti tapatumai yra sutrikimas, ne vienoje šalyje jau ne tik nepolitkorektiška, bet ir nusikalstamas „neapykantos skleidimas“. Taigi sudėkime 2+2. Vienu metu peršamas radikalus tikrovės neigimas, įtraukiantis daugybę vaikų, ir diegiami ribojimai tam laisvai oponuoti, kalbant, atrodytų, savaime suprantamus sveiko proto dalykus.
Įrodymų toli ieškoti nereikia. Lietuviškai išleista translytiškumo ideologiją kritikuojanti JAV politikos filosofo dr. Ryano Andersono knyga „Kai Haris tapo Sale“ buvo turbūt pirmoji „Amazon“ uždrausta knyga ir taip nutiko tiesiog todėl, kad ji esą žeidžia translyčius asmenis, nėra korektiška. Ko jau ko, o informacijos apie asmenis, siekiančius „detransition“ – savo tikrosios lyties atkūrimo – joje netrūksta. Šiaulių radijuje, Laimonto Diniaus laidoje „Sinkopė“ neseniai pristačiau antrąją šios problemos pusę – ideologinę cenzūrą, jos įsigalėjimo formas ir ją analizuojančią mano paties verstą Beno Shapiro knygą „Autoritarinis momentas“. Manau, laida buvo įdomi ir kažkas Šiauliuose išgirdo, o mes sutarėme Šiaulių radijo eteryje pokalbį pratęsti.
Visada turėkime galvoje, kad socdemai yra pagrindiniai šio blogio skleidėjai Europoje. Tai, kad Lietuvoje jie nudegė eksperimentuodami su Palucku ir dabar atsitraukė nuo tokių temų, tėra labai laikina.
