Su socialdemokratu prof. Andrium Bielskiu ir konservatorium prof. Kęstučiu Masiuliu laidoje pas Virginijų Savukyną diskutavome apie iniciatyvą naujai partijai rasti.
Patogumo dėlei vadinu ją krikdemiška, nes politologiškai tai tiksliausias jos apibūdinimas. Politiškai tai vis įvelia į ginčą su TS-LKD, o ginčų politikoje veltis beprašmiška. Gal rasiu tikslesnį žodį? 
Sakyčiau buvo karšta diskusija, ypač su prof. Bielskiu (Masiulis nutarė apsimesti, kad tarp mūsų nėra skirtumų).
Primenu, kad tokia partija, kuriai kurtis kvietimą paviešinome prieš porą savaičių, turėtų remtis bent penkiais principais:
1) pagarba visuomenės nuomonei;
2) tradicine/krikščioniška morale;
3) tautos ir suverenumo išsaugojimu;
4) socialinio teisingumo siekiu;
5) vakarietiška geopolitine orientacija.
Tokios partijos Lietuvoje nėra.
Tokiai partija yra ne niša, o platūs klodai, jei tik pakankama aktyvi dalis sugebėtų joje susiburti ir ištransliuoti savo idėjas ir siekius plačiajai visuomenei.
Jeigu pritariate, kad tokia partija Lietuvoje reikalinga ir norėtumėte prisidėti, galite užpildyti anketą.
Laidos įšrašą rasite ČIA
Pridedu praktiškąpunktą: Kelti MMA bent 16% kas met kol minimumas pasieks vakarų algų minimumus. Ir tai viešai iš anksto skelbti. Kodėl?
Užtai, kad tai turėjo padaryti ES įleisdami rytus į ES bendrą ekonomiką, o nepalikti emigracijai lyginti. Dauguma šių dienų ES blogybių tai to padaras.
Nuo savęs pridedu 6-tą punktą: partijos vadovu gali būti tik praktikuojantis krikščionis. Ir dar. Manau, jog dvasininkams mažai to, jog jie reiškiasi tik bažnyčių viduje, ar per skirtą labai ribotą laiką radijuje, TV. Dvasininkai yra ir Lietuvos piliečiai ir niekas iš jų neturi teisės atimti galimybės, pareigos būti tokiais ir civiliniame gyvenime. Mat, kol jie sėdėjo (lyg pelės po šluota), visokie, kurie nenori gyventi pagal 10 Dievo įsakymų uzurpavo visas gyvenimo sritis: švietimą, mokslą, komunikacijų priemones, valstybės valdymą. Todėl partijoje turi atsirasti vietos ir dvasiškiams. Manau, kad reikia suteikti galimybes į naują krikščionišką partiją patekti ir kitų krikščioniškų konfesijų (tik stačiatikiams, sentikiams, protestantams) atstovams. Tik įstatuose reikia numatyti, kad partija netaptų ginčų vieta dėl religinių švenčių kalendoriaus, liturgijos, kaip žegnotis ir t.t.), kad apsimetę tikinčiais Lietuvos priešai, partijos narių negalėtų tarpusavyje kiršinti.