Reikia vis tik užbaigti su ta moterų mušimo olimpiadoje tema. Tiek daug prikalbėta, bet geriausiai kalba faktai, o faktai tokie:
Moterų bokso olimpiniame turnyre savo svorio kategorijose dėl aukso kovos abu žmonės su vyriškom chromosomom ir testosterono lygiu. Du dalyvavo, abu jie finaluose. Nugalėjo visas moteris savo svorio kategorijose.
Kas kreipėt dėmesį, nors šių kovotojų dalyvavimu moterų turnyre pasipiktino sveikai mąstanti visuomenės dalis (ir liberali, ir konservatyvi, nes čia ne pažiūrų, o adekvatumo klausimas), netrukus pasipylė tiesiog lavina auklėtojų ir aiškintojų, kad kritiški komentarai yra fobija, kad niekas nieko nežino, kad staiga visi tapo biologais ir aiškina apie chromosomas, nors net nežino, kas tai yra, ir t. t.
Karjeras išsaugoti norinčios kovotojos, įskaitant pirmąją sumuštą italę, net atsiprašė Alžyro kovotojo už galimus įžeidimus. Post-truth medikai ėjo į laidas aiškinti, kaip viskas sudėtinga ir, žinokit, viežlybieji būrai, vyriškas testoaterono lygis, skeletas ir kiti reikaliukai sporte pranašumo gali ir nesuteikti, todėl nėra ko piktintis!
Bet štai moterų turnyro finaluose susirems interseksualūs asmenys, kurie nepraėjo bokso federacijos (kuriai, primenu, ne tik Rusija priklauso) testų lyčiai nustatyti ir negali kovoti su moterimis kituose turnyruose, bet galėjo kovoti olimpiadoje. Nes olimpinis komitetas lytį apibrėžia per pasą ir jei Alžyre ir Taivane žmogus užrašė moterimis, tai ir moterys. Pirmasis šią šlovingą informaciją paskelbė Ignitis įvairovės pareigūnas (rimtai) Donatas Paulauskas.
Šis turnyras su tokia pabaiga yra atviras pasityčiojimas iš moterų sporto. Bet juo jau atsipiktinta po pirmosios kovos ir nėra ką pridurti tuo klausimu. Interseksualus žmogus yra nuskriaustas likimo, tai kliūtis siekti profesionalaus sporto, tačiau dėl to jokiu būdu negali kentėti visos kitos – tikros – to sporto moterys. Su moterimis jie varžytis negali, tai neteisinga net jeigu kuri moteris nugali tokį žmogų nepaisant jo įgimto fizinio pranašumo. JAV pastarojo meto moterų sporto pasaulyje tas ypač akivaizdžiai išaiškinta ir parodyta.
Jeigu kam įdomu geriau susipažinti su šia beprotiška nebeaiškių ir kintančių lyčių tema, lietuviškai tam prieinamas idealus šaltinis – JAV autoriaus dr. Ryano Andersono knyga „Kai Haris tapo Sale“. 2020 metais uždrausta Amazon, nes neva žeidžia translyčius asmenis, ir jau kitais metais išleista lietuviškai. Lengva, bet išsami ir argumentuota.
Ir visai pabaigai – niekada nepasiduokite gėdinimui ir gąsdinimui nutylėti savo nuomonę apie akivaizdžius dalykus. Užčiaupimas pavyksta tik jeigu patys leidžiame.
Verta atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – kaip galėjo nutikti, kad būtent šie kovotojai susikovė finale? Kodėl jų keliai nesusikirto ankstesniame etape? Kas šitaip skirstė poras?
atrodo, kad tas nupezęs teutonas iš TOK galutinai pribaigs olimpinį judėjimą
Tos dvi žmogystos atrodo kaip tikros išsigimėlės – nei moterys, nei vyrai arba kaip dainuoja vienas latvis: „ne dzīvs, ne mīrīs”… Iš tikrųjų gyvenime jos yra nelaimingos ir man jų gaila. Gal iškovoti aukso medaliai jas bent kiek paguos?