Geriausias dienos tekstas – Raimondo Kuodžio interviu apie iliuziją, kad senstančias visuomenes gali išgelbėti migrantų priėmimas. Nei jų ekonominė nauda didelė, nei socialiniai kaštai įkandami. Tikrovės pliūpsnis:
„Tikrasis išsigelbėjimas senstančiai Europai yra pensinio amžiaus didinimas. Jei žmonės gyvena ilgiau, tai reiškia, kad jie ilgiau išlieka sveiki, sveiko proto, gebantys kurti. „The Economist“ neseniai paskelbė straipsnį apie tai, kad reikia sukurti pavadinimą naujai kohortai 65-75 metų amžiaus žmonių, kurie šiais laikais yra pakankamai sveiki, kad dirbtų fizinių jėgų nereikalaujančius darbus. Tokių darbų, tiesa, šiais laikais yra mažai dėl robotizacijos ir paslaugų sektoriaus vyravimo.
Gąsdinti senėjimu, darbo jėgos trūkumu, aišku, yra populiaru tarp pensijų fondų, netoliaregiškų politikierių, kurie pensinį 60-65 metų amžių laiko kažkokia akmenyje iškalta konstanta. Taip neturėtų būti.
Ateitis bus tokia, kad visuomenė bus sena, bet joje 70-mečiai padės slaugyti 90-mečius ar suteiks kažkokias kitas socialines paslaugas, ir tai bus normalu. Išsivysčiusiame pasaulyje bus normalu sveikatos apsaugai skirti 30 proc. BVP. Ir tai įvyks labai greitai, nes dabar gimstantys vaikai turi 50 proc. tikimybę sulaukti 100 metų. Turime mąstyti apie tokią ekonomiką, kur 70-mečiai turės dar dirbti, todėl, kad jie gyvens iki 100. Ir jokie imigrantai neišspręs senėjimo klausimo, jei turėsime žmonių, kurie kone pusę gyvenimo praleis pensijoje.“
Pridėčiau – atkurti vaikus kaip gyvenimo tikslą vietoje ar bent greta karjeros. Be to, Europos neišgelbės jokios išmokos, programos, lengvatos ir „pagalba šeimai“.
Veidaknygė
