Retai rašau apie kokį sprendimą taryboje su džiaugsmu, bet šiandien tikrai ta diena. Vilniaus miesto taryba mažyte 1–2 balsų persvara visgi atmetė visus bandymus sujungti įvairius Vilniuje veikiančius jaunimo klubus. Tai yra labai gerai. Miestas buvo numatęs likviduoti 12 įvairiuose mikrorajonuose veikiančių jaunimo klubų ir vietoje to įsteigti šešis „Hobiverse“ filialus. Tokia centralizacija ir optimizacija.
Suprantu, kad tai ne nacionalinis klausimas ir absoliučiai daugumai tų, kas skaitys šį įrašą, tai tolima ir tiesiogiai neliečia. Bet manau, kad bent keli tūkstančiai žmonių Vilniuje dėl šito lengviau atsikvėpė. Ir bet kas iš mūsų gali būti jų vietoje, kai valdžia nusitaiko į mūsų gyvenime esančius, atrodytų, pastovius dalykus.
Bet bendruomenės labai garsiai, kantriai ir, mano akimis, konstruktyviai gynė save, jaunimo klubų išlikimą, ir tai laimėjo svarbiausią dalyką – kelių valdančiųjų atstovų balsus.
Tai yra didžiulė ir įkvepianti vilniečių, tų klubų bendruomenių – mokytojų, tėvų, vaikų – pergalė. Būtent vilniečių, nes tikrai ne opozicijos. Opozicija darė ką galėjo, bet viena pati būtų vėl pralaimėjusi, nes valdantiesiems balsų užtenka. Bet bendruomenės labai garsiai, kantriai ir, mano akimis, konstruktyviai gynė save, jaunimo klubų išlikimą, ir tai laimėjo svarbiausią dalyką – kelių valdančiųjų atstovų balsus. Tai nėra lengva ir nėra dažna. Valdantieji šiaip balsuoja drausmingai. Ir tai tik piliečių pastangų pergalė. Su kuo juos sveikinu.
Posėdyje jau nebebuvo didelės prasmės diskusijoms, nes per daugiau nei mėnesį šiuo klausimu, rodos, viskas išdiskutuota. Turėjau vieną sau naują klausimą apie jaunimo klubus kaip gyvus organizmus, bendruomenes, kurias iškrapščius ir išardžius, griūtis gali būti daug didesnė nei vien vadovo pasikeitimas. Paklausiau apie tai: ar ir kaip reformos autorius įvertino šį aspektą, kad pakeitus vietą ir vadovus, vaikų mylimi burelių vadovai gali išeiti tiesiog todėl, kad jiems aukotis taps nebemalonu. O jie aukojasi, nes daugeliui tai nėra pagrindinis darbas. Manau, kad gavau labai šaltą, biurokratišką atsakymą, kurį galima išversti iš „corporate“ kalbos maždaug taip: „jau bandėm, verkė, bet niekur nedingo, pripras ir čia“. Toodaloo.
Gal kam skambės kitaip, bet man regis, kad mano klausimas ir V. Mitkaus atsakymas labai gerai perteikia tuos du požiūrius į žmonių ryšius ir valdymą, kurie susidūrė šioje reformoje. Ir laimei, žmogiškesnis šįkart laimėjo.
Ačiū visiems balsavusiems ir visiems kovojusiems, kad tai, kas gera ir veikia, išliktų. Būtina išsinešti pamoką, kad tik aktyvūs piliečiai gali ką nors pakeisti. Na, ir tik su teisinga politikų pagalba.
https://www.facebook.com/SinicaVytautas/videos/755286456437024
Smagu girdėti tokią naujieną. Bet manau, kad šitie bestijos ties tuo nesustos, pralaimėję šioje vietoje griebsis naujų avantiūrų, pvz. muzikos mokyklų naikinimo ar pan. Jie gi kurti nemoka, jie tik moka naikinti, kas yra kitų gera sukurta ir net pačią valstybę jie nori sunaikinti. Tai naikintojų valdžia, tiek Vilniaus sav., tiek Seime ar Vyriausybėje. Rusiškai tariant “istriebitieli”, o paprastai lietuviškai “skrebai” (čia aukštaičių, anykštėnų tarme) (kitaip dar “srtibai”). Taigi, tautiečiai, vėl tenka kovoti su skrebais.