Ar „Bairaktar” istorija rodo pagaliau pasiektą lietuvių vienybę, klausia Raigardas Musnickas. Tikrai nereiškia. Vienybės visada daugiau prieš išorinius priešus ir už didžiulius tikslus kaip Ukrainos pergalė. Bet tie patys žmonės, pervedę paramą, apsisukę eis kariauti vidaus politikos klausimais.
Ir tai visiškai normalu ir gal net nėra. Demokratijoje niekada nebus sutarimo vertybiniais ar ekonominiais klausimais. Nereikia naikinti pažiūrų įvairovės. Reikia ją gerbti ir mokytis ją moderuoti ir girdėti taip, kad sprendimų būtų ieškoma kultūringai, oponentai nenužmoginami, o argumentai girdimi. Skamba gal banaliai, bet tai seniai nebėra savaime suprantama.
Kaip pastebėjo prof. Ramonaitė, Lietuvoje tapę įprasta nurašinėti ir užčiaupinėti kitaip manančius kaip tamsuolius, neišsilavinusius ar dar kokius. Jeigu dauguma visuomenės mano kitaip, nei nuomonės formuotojai, pastarieji ir visas „elitas” verčiau viešai išsityčios iš neva kvailos daugumos ir vis tiek padarys savaip, ne tik neįsiklausydami, bet dar ir pabrėžtinai išjuokdami ar paniekindami tuos, kas lieka neatstovaujami. Neatstovaujami žiniasklaidoje, neatstovaujami politiškai.
Žiniasklaida ir politikai dažnai turi galią užčiaupti kitą nuomonę ir apsimesti, kad jos visai nėra. Platesnės visuomenės grupės gauna etiketes, jas įgarsinantys ryškesni asmenys apkaltinami kokia nors neapykanta ar neišmanymu ir visi savaip keliauja į užribį.
Kur bėda? Taip gali būti lengviau priimti vieną ar kitą „elito” norimą įstatymą čia ir dabar, bet ilgoje perspektyvoje aukojamas visuomenės sugyvenimas, jos pagarba ir solidarumas, gilinamos jos nuoskaudos ir skirtys. Klestėjimo laikotarpiais tą įmanoma (nors vis tiek blogai) ignoruoti. Krizių laikotarpiais tai pražūtinga.
Lietuvai reikia vaikytis ne vienybės iliuzijos, kurios niekada nebus ir negali būti, o mokytis gerbti ir girdėti vidaus politikos nesutarimus. Kol kas judam priešingai.
Laidos nuoroda: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/ar-tik-karas-vienija-
Lietuvos žiniasklaida nupirkta užsieniečių, o dauguma žurnalistų tik jų klapciukai. Jie suniekina kiekvieną, kieno nuomonė neatitinka darbdavio verslo ar politikos interesų.
V. Sinica šaunuolis. Būtų malonu, jei Musnickas išmoktų gražiai lietuviškai kalbėti. „Tai vat, tai vat” labai rėžia ausį.