Praėjusią savaitę „Žinių radijuje“ gan kaktomuša susikirtome su istoriku Algimantu Kasparavičium apie pirmojo savanorio ir Birželio sukilimo organizatoriaus Kazio Škirpos (o ir paties Sukilimo) vertinimus. A. Kasparavičius pavadino šį tūkstančių aukų pareikalavusį veiksmą „sukilimu kabutėse“, teigė, kad jis nieko neišlaisvino (sovietus išvarė naciai) ir pasiekė tik tiek, kad žuvo tūkstančių Lietuvos žydų, galiausiai prilygino Paleckio liaudies vyriausybei.
Iki šiol turbūt nesu susidūręs su tiek radikaliai priešingai Škirpą vertinančiu žmogumi. Rodos, net žydų bendruomenė pripažįsta gausius Škirpos nuopelnus, tik sako, jog tariamas jo vaidmuo Holokauste tuos nuopelnus nusveria. Gi pašnekovas iš esmės teigė, kad nuopelnų nėra.
Kadangi Škirpa vis dar daug kam nežinomas, o jo nuopelnai – dažnas klausimas – įvertinkite patys:
– Pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, faktiškai ėjo Vilniaus karo komendanto pareigas;
– Kasmet sausio 1 dieną minimos Vėliavos dienos „autorius“ – šią dieną minime, kaip K. Škirpos vadovaujamas būrys 1919 m. sausio 1 d. iškėlė Trispalvę Gedimino bokšte okupuotame Vilniuje;
– Svarbiausio Lietuvos istorijoje demokratinio parlamento – Steigiamojo Seimo – narys, jame atstovavęs (kaip netikėta) kairiuosius. Mandato atsisakė. Steigiamasis Seimas įvedė litą, žemės reformą, Lietuvos banką, priėmė nuolatinę demokratinę Konstituciją ir paklojo kitus valstybės pamatus;
– Lietuvos kariuomenėje tarnavo iki pulkininko laipsnio;
– Ėjo įvairias pareigas diplomatinėje tarnyboje, kurios paskutinis postas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai;
– 1941 metų Birželio sukilimo – pirmosios ginkluotos antisovietinės rezistencijos – organizatorius, Lietuvių aktyvistų fronto vadovas.
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuvos valstybė suteikė Kaziui Škirpai kario savanorio teisinį statusą, kuris suteikiamas tik įvertinus, ar asmuo nėra nusikaltęs Lietuvos Respublikai, ar jo biografijoje nėra karo nusikaltimų ar kitų valstybę diskredituojančių veiksmų. Škirpa pripažintas tokių dėmių neturinčiu ir tik prokuratūros iniciatyva bei teismo sprendimu galėtų būti įvertinta kitaip, atimant kario savanorio teisinį statusą.
Tačiau moralinį vertinimą kiekvienas ir patys galime atlikti, remdamiesi prieinamais šaltiniais. Dalinuosi laidos nuoroda, jeigu pasirodys verta, jūs taip pat pasidalinkite. Švietėjiškais tikslais – dar daug nežinome apie savo istoriją. Artimiausiu laiku tam pačiam tikslui pasiūlysiu daugiau.
Dar nepaminėtas K. Škirpos nuopelnas, kai jis 1918 m. būdamas Rusijos imperijos kariuomenės jaunas podporučikas perėjo fronto liniją ir atvykęs į tada dar Vokietijos imperijos kariuomenės okupuotą Vilnių pas A. Smetoną ir įrodė jam, būtinai reikia kurti Lietuvos kariuomenę. Jei ne šis pokalbis, kažin ar Lietuva būtų tapusi nepriklausoma?
Tas Kasparavičius pamažu tampa II-uoju Niekžentaičiu ar Bubliausku… Gal; jam kažkas gerai sumoka?