Pasirodo, privalomas darbuotojų testavimas už darbuotojų lėšas prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir gali būti tuo pagrindu atšauktas! Kadaise rašėm skundus į Maskvą, dabar teks rašyt į Briuselį. Tai nesvarbu, svarbu apsaugoti savo žmones ir pasiekti rezultatą.
Šie skundai pateikiami nustatyta tvarka internetu, lietuvių kalba, kuri yra viena iš oficialių ES kalbų. Užpildyti nesunku, aš užpildžiau ir priėmė per 2 minutes. Visi užpilkime tūkstančiais skundų Europos komisiją – ji privalo reaguoti ir juos svarstyti.
KONKRETI INSTRUKCIJA, KAIP TĄ PADARYTI:
1. Prisijungiame prie Europos Komisijos puslapio ČIA:
2. Atsidariusiame puslapyje pažymime varnele pasirinkimą „Perskaičiau ir supratau visa tai, kas išdėstyta pirmiau” ir spaudžiame mygtuką „Tęsti”.
3.Atsidariusiame puslapyje pažymime „Skundą teikiu savo vardu”. Atsidaro asmeninių duomenų lentelė, kurioje nurodome vardą, pavardę ir kitus duomenis – visų laukelių pildyti nebūtina, o tik pažymėtus raudona žvaigždute. Spaudžiame mygtuką „Tęsti”.
4. Atsidariusiame puslapyje į laukelį „Institucijos pavadinimas” įrašome „Lietuvos Respublikos Seimas”, į laukelį „Valstybė” iš pateikto sąrašo pasirenkame „Lietuva”. Spaudžiame mygtuką „Tęsti”.
5.Atsidariusiame puslapyje į laukelį „Nacionalinės priemonės, kurios, kaip įtariama, pažeidžia Europos Sąjungos teisę” nukopijuojame šį tekstą:
„Iki 2021 m. gruodžio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo redakcija (18 straipsnio 2 dalis) nustatė, kad „Kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodytiems darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir įgyvendinus kitas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro paskirtas šiems darbuotojams privalomas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šioje dalyje nurodytus darbuotojus nustato sveikatos apsaugos ministro nustatyta užkrečiamųjų ligų epidemiologinės diagnostikos tvarka, atsižvelgdamas į užkrečiamosios ligos epidemiologinės diagnostikos duomenis, ir apie tai informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį.“
Pagal minėtojo straipsnio 7 dalį, tokie darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-620 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-620, teisės aktas paskelbtas TAR, 2021-11-12, Nr. 23538, nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/…/0448431342f811eca8a1caec3ec4b…), kuriuo buvo pakeistas iki tol galiojęs aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu nustatytas reguliavimas, papildant jį išimtimi iš bendros taisyklės dėl apmokėjimo už sveikatos patikrinimus.
Po Įstatymo Nr. XIV-620 įsigaliojimo 2021 m. gruodžio 1 d., darbuotojų, kurie nesant kontraindikacijų atsisako vakcinuotis nuo ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas visoje valstybės teritorijoje ir dirbdami ar vykdydami veiklą turi periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiama liga, sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis. Kitaip tariant, Įstatymu Nr. XIV-620 daliai darbuotojų (o konkrečiai – nevakcinuotiems darbuotojams) buvo perkelta finansinė našta už periodinius sveikatos patikrinimus, kurie yra valstybės nustatyta sąlyga jiems dirbti konkretų darbą. Iki šiol šių darbuotojų, kaip ir visų kitų, sveikatos patikrinimai buvo apmokami valstybės biudžeto lėšomis.
Pastebėtina, kad 1989 m. birželio 12 d. direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) 6 straipsnio 5 dalis įtvirtina išimčių neturinčią Europos Sąjungos teisės nuostatą, kad „Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.“ Ši direktyvos norma suponuoja, kad nacionalinėje teisėje negali būti numatyti atvejai, kada už priemones saugai, higienai ir sveikatai darbe užtikrinti (mūsų atveju – periodinius sveikatos patikrinimus reikalingus darbuotojo sveikatai nuo užkrečiamų ligų perdavimo darbe apsaugoti) sumoka darbuotojas.
Taigi, Įstatymas Nr. XIV-620, ta apimtimi, kiek jis nacionalinėje teisėje nustato aukščiau nurodytos direktyvos nuostatos garantuotų darbuotojų teisių išimtis įpareigodamas darbuotojus susimokėti už periodinį testavimą, kuris yra būtinas jų pačių saugai bei sveikatai darbe užtikrinti, galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei.”
Į laukelį „Jei žinote, nurodykite, koks ES teisės aktas susijęs:” nukopijuojate šį tekstą:
„1989 m. birželio 12 d. direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) 6 straipsnio 5 dalis„
Spaudžiame mygtuką „Tęsti”.
6. Atsidariusiame puslapyje į laukelį „Problemos aprašymas” nukopijuojame šį tekstą:
„Kurdama sprendimą nesivakcinuoti nuo COVID-19 infekcijos priėmusiems darbuotojams mažiau palankias finansines sąlygas ir tokiu būdu siekdama priversti juos atlikti vakcinaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė inicijavo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Įstatymo Nr. XIV-620 projektą, kurį Lietuvos parlamentas ir priėmė. Kaip minėta atsakant į šio skundo 2.1 klausimą, valstybei įstatymu nustačius papildomas darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos darbe priemones (privalomą periodinį darbuotojų testavimą, už kurį vakcinuotis atsisakęs darbuotojas susimoka pats), šių priemonių finansinė našta, ignoruojant Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 5 dalies nuostatą, buvo perkelta ant vakcinuotis atsisakiusiu darbuotojų pečių, kas, suprantant, jog COVID-19 testas turi būti atliekamas nuolat, daliai darbuotojų, ypač tų, kurie uždirba mažesnį, nei vidutinį atlyginimą, yra nepakeliama našta.
Pagal nacionalinę Lietuvos Respublikos teisę, kad įsigaliotų, šis Seimo priimtas įstatymas turėjo būti pasirašytas Lietuvos Respublikos Prezidento, tačiau pastarasis, kaip tą leidžia nacionalinė teisė, pasinaudojo veto teise ir paskelbdamas dekretą (Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-756 Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. 588 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti), nepasirašytą įstatymą grąžino parlamentui pakartotinai svarstyti. Parlamentas Prezidento veto atmetė 2021 m. lapkričio 11 d. dieną, priimdamas įstatymą pakartotinai. Nei pirmojo įstatymo svarstymo, nei antrojo įstatymo svarstymo metu, kuomet buvo atmetamas Prezidento veto, parlamente nebuvo skirtas deramas dėmesys Įstatymo Nr. XIV-620 atitikimo Europos Sąjungos teisei vertinimui, nors, kaip jau minėta, 1989 m. birželio 12 d. direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) 6 straipsnio 5 dalis įtvirtina aiškią išimčių neturinčią Europos Sąjungos teisės nuostatą, kad „Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.“
Pabrėžtina ir tai, kad Prezidento dekrete, kuriuo Seimui įstatymas grąžintas pakartotinai svarstyti, pažymima, jog Seimo priimto Įstatymo Nr. XIV-620 reguliavimas neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų, nes „gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamos COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti minėtuosius tyrimus. Tai, atitinkamai, gali reikšmingai sumažinti privalomai dėl užkrečiamosios ligos turinčių tikrintis sveikatą darbuotojų skaičių ir lemti pavėluotą užkrečiamosios ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą“.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio nuostatų taikymo bei nurodęs, jog šio straipsnio nuostatos suponuoja, jog darbuotojai darbo metu turi būti apsaugoti nuo visų rizikų įmanomų (netgi psichosocialinių) rizikų sveikatai (Komisija prieš Italiją, C-49/00, Komisija prieš Jungtinę Karalystę C-127/05, Radiotelevizija Slovenija C‑344/19). Todėl, analizuojant šias bylas Įstatymo Nr. XIV-620 kontekste, akivaizdu, kad juo atlikti nacionalinės teisės pakeitimai yra nesuderinti su Direktyva 89/391/EEB ir ta apimtimi, kiek jie apsunkina darbuotojų užkrečiamos ligos diagnostiką ir gali prisidėti prie nekontroliuojamo ligos plitimo, kas buvo įvertinta ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete.
Kitaip tariant, priimtos Įstatymo Nr. XIV-620 nuostatos prieštarauja Direktyvai 89/391/EEB ir jos tikslo atžvilgiu. Primintina, kad pagal Europos Sąjungos teisę tam, kad direktyva įsigaliotų nacionaliniu lygmeniu, šalys narės turi priimti teisės aktą, kuriuo ji perkeliama į nacionalinę teisę ir šia nacionaline priemone būtina pasiekti direktyvos nustatytus tikslus.
Įvertinus visus šiuos, 2.1 bei 2.3 skundo punktuose pateiktus argumentus, yra manytina, kad yra pakankamai prielaidų teigti, jog Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas Įstatymu Nr. XIV-620 perkelti periodinių sveikatos patikrinimų finansinę naštą ant dalies darbuotojų pečių pažeidžia Europos Sąjungos teisę, o būtent Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 5 dalį, imperatyviai nurodančią, kad finansinė našta ant darbuotojo pečių negali būti perkelta, bei minėtosios Direktyvos tikslus ir yra pakankamas teisinis pagrindas Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrai pradėti.”
Į du žemiau esančius klausimus atsakykite paspausdami mygtukus „NE„.
Spaudžiame mygtuką „Tęsti„.
7. Atsidariusiame puslapyje „Patvirtinamieji dokumentai” nieko nepildome ir spaudžiame mygtuką „Toliau”.
8.Atsidariusiame puslapyje „Ankstesni bandymai spręsti šią problemą” į pirmą klausimą pasirenkame „Ne„, į antrą klausimą dedame varnelę ties „Problemai išspręsti nėra priemonių”, į trečiąjį klausimą pasirenkame „Ne” ir spaudžiame „Toliau„.
9. Atsidariusiame puslapyje peržiūrime duomenis ir jei nėra klaidų spaudžiame „Toliau„.
10. Atsidariusiame puslapyje laukelyje „Įrašykite paveikslėlyje matomus ženklus” surenkame matomus saugos kodo ženklus ir spaudžiame toliau.
11.Atsidariusiame puslapyje į pateiktą klausimą pasirenkame „Taip” ir spaudžiame mygtuką „Pateikti skundą„.
SVEIKINAME, JŪSŲ SKUNDAS EUROPOS KOMISIJAI PATEIKTAS. Elektroniniu paštu gausite patvirtinimą.
