Abejoju, ar ką gražesnio esu girdėjęs iš politiko lūpų. O jei ir imčiau lyginti, tai veikiausiai tarp lyginamų dalykų būtų ne viena ankstesnė JAV Prezidento Donaldo Trumpo kalba.
Nepaisant viso jo chamizmo, kuris šiuo metu yra labiau neišvengiamas ir būtinas, nei nepageidautinas ir atgrasus, mergišiavimo, kurį būtina griežtai smerkti, ir tam tikros arogancijos bei narcisizmo, kurie, skirtingai nuo tikrų nepageidautinų nedorybių, veikiau suteikia tam tikros jėgos, leidžiančios padaryti tai, ko švelnumu ir nusižeminimu politinėje erdvėje taip greitai nepasiektum, galų gale nepaisant nieko, Trumpas yra ne tik geriausias šio amžiaus JAV prezidentas, bet ir geriausias šio amžiaus pasaulio lyderis apskritai, įskaitant ir religinius lyderius.
Ir taip, pasakysiu šventvagystę: popiežius Pranciškus katalikybės atžvilgiu esminių dalykų puoselėjimo požiūriu, nors asmeniniame gyvenime neabejotinai yra daug doresnis už Trumpą, nė iš tolo negali prilygti JAV prezidentui.
Ir taip – aš tai pasakysiu, – Trumpas niekada negalėtų būti geresniu kataliku už Pranciškų, bet jis neabejotinai būtų už jį geresniu popiežiumi.
Kai į Bažnyčią įsimeta infekcija, Šventajai Dvasiai nelieka nieko kito, kaip savo karius rinktis anapus Bažnyčios kaip griežtai apibrėžtos institucijos.
Aš nenorėjau to pasakyti, bet negalėjau to nepadaryti.
PRITARIU.