Nenuostabu, kad nuoseklumu ir logiškumu nepasižyminčios organizacijos būtent TSPMI rado prieglobstį paburbėti apie logiką, teisę ir moralę neigiantį MeToo judėjimą.
Renginio aprašymas pranoksta visas Junckerio lūpų ar Coudenhove-Kalergio plunksnos vertas fantazijas.
Išganytojų teigimu, „ne visi suprato tikrąją šio reiškinio esmę“. Galima pamanyti, kad suprato labai daug kas, o jau ypačiai renginio organizatoriai. Nes esmė ne ta, kad galios asimetrija MeToo kontekste moterų naudai, ir bet kuris priekabiavimu apkaltintas vyras neturi absoliučiai jokių resursų įrodyti savo nekaltumą vienodai nepriklausomai nuo to, yra jis kaltas ar nėra. Tiesa, tokių resursų neturi ir moterys, nepriklausomai nuo to, yra jos aukos ar nėra. Bet spėkit, kieno karjeros, reputacijos ir gyvenimai tarytum pagal komandą nedelsiant griūva nepriklausomai nuo to, yra jie kalti ar nėra.
Kadangi TSPMI taip mėgstama svaigti apie galios diskursus ir galios asimetrijas, kuriomis taip svaigina urbi et orbi akis atveriantis Foucault ir panašūs ponai atvirukai, Popperis užspringtų nuo atvirumo, nes jo falsifikacijos kriterijus čia yra stačiai prievartaujamas, jau nekalbant apie priekabiavimą. Tik be pavydo scenų, ar kaip ten sakė tie supratingi kentai?..
Organizatorių teigimu, „kalbėsime apie tai, kur yra ribos tarp priekabiavimo, smurto ir flirto? Ieškosime būdų užkirsti kelią tokioms skaudžioms patirtims ateityje.“
Dėl priekabiavimo ir smurto dar abejotina, bet kas drįstų pasiginčyti, kad flirtas yra skaudi patirtis, kuriai reikia užkirsti kelią? O gal aš ne taip perskaičiau? Gal turėta omenyje, kad reikia rasti būdus užkirsti kelią kalbėjimams apie tai, kur yra ribos tarp minėtų dalykų? Bet kuriuo atveju – jūsų laukia nuostabiai atvira skaudžių patirčių ekspozicija. Dėmesio, atsargiai – organizatoriai neįspėja, kad su žiūrovais nebus flirtuojama ar prie jų priekabiaujama (prekiaujama priekabomis?).
Sako, renginyje dalyvausianti tokia ar šiokia ekspertė, kuri, be kita ko, dar esanti ir „lygių galimybių puoselėtoja“. Atkreipkite dėmesį, kad jums oro vibracijomis į ausis skverbsis žmogus, kuris turi lygias galimybes ir dargi jas puoselėja! Aš visada maniau, kad puoselėti reikia talentus ar panašiai, kurių puoselėjimui gali realizuoti galimybes. Puoselėsime pačias galimybes!
Renginį moderuos „VU TSPMI adaptyviosios lyderystės lektorė“. Labai neramina, kad dėl prastėjančio studentų lygio TSPMI buvo priverstas įsteigti adaptuotų studentų ir/ar dėstytojų klubą, kuriame dėstoma apie lyderystę specially for people of special needs. Juk kiekvienas gali būti lyderiu savaip!
Na, TSPMI bent jau galima pagirti už drąsą – pirmieji viešai ir garsiai pripažino seniai visų žinotą, bet įgarsinti bijotą tiesą, kad specialiųjų poreikių neturinčiam ir neadaptuotam žmogui lyderystės mokymai skatina tokią pačią reakciją kaip Šliogeriui Zvonkė (vėliau – Bunkė, ir taip ad infinitum). Dar labiau pagirtina, kad į šį renginį pažiūrėta adekvačiai – kaip skirtą adaptuotiems. Nes jau tapo įprasta, kad aktyviausi MeToo judėtojai yra tokie šio reiškinio totalitarinės prigimties supratimui nepagaulūs žmonės, kad su jais baisu net diskutuoti – bet koks nesutikimas gali būti palaikytas tyčiniu skaudinimu (negaliu patikėti, kad tai girdime XXI amžiuje!) ar net priekabiavimu.
„Šis renginys – tai renginių ciklo apie moterų verslumą ir lyderystę dalis“, – atvirauja kapitalistai. Šiaip jau tikrai verta ateiti pasimokyti, kaip iš tiesų lyderiauti virtualiuose teismuose, realiai griaunančiuose žmonių gyvenimus be jokio atsakomybės pėdsako, kuris verstų įrodymo naštą – kaip būta nuo seno – persisverti sava kupra. Jei turite abejonių tokių mokymu nauda, atminkite, kad tai yra moterų verslumo reikalas.
Iš tiesų VšĮ „#MeToo“ kol kas generuoja tik (ekonominio ir moralinio (o koks galų gale skirtumas – juk moderniąją ekonomiką išmislijo būtent moralės filosofas Adamas Smithas)) pelno praradimus apskųstiesiems vyrams.
Velniai nematė tų pelnų – gal jie greitai pradės gausėti versliems MeToo akcininkams. Investuoti verta!
Net feministė Marija Aušrinė Pavilionienė stojo proto pusėn gindama moterų garbę ir orumą nuo MeToo isterijos, kuri skatina moteris laikyti proto invalidėmis, negalinčiomis nieko daugiau kaip tik būti priekabiaujamos, puolamos ir ginamos. Šiaip jau visi seniausiai pasmerkė Aristotelio teiginį, kad moteris yra iš prigimties suluošintas vyras, kuris, nepaisant savo begalinio niekingumo, vis tik nėra toks pat niekingas padaras kaip vergas. MeToo akcininkai atgaivino šią aristotelinę „įžvalgą“ ir pritaikė praktikoje.
Siūlyčiau šitos „įžvalgos“ ir jos taikymo atsisakyti, bet bijau, kad būsiu apkaltintas priekabiavimu. O įdomiausia, kad negalėsiu to niekaip paneigti, nes neįmanoma paneigti neįrodomų dalykų. Net kai jie sunaikina gyvenimus.
Ir taip: tais atvejais, kai priekabiavimai ir prievartavimai įrodyti, kaltininkams privalo būti atitinkamai Niurnbergas arba Aušvicas. Kai įrodyta priešingai – t. y. kad prievartavimo ir/ar priekabiavimo visiškai nebūta, bet būta piktybinio šmeižto – mažų mažiausiai siūlytina absoliučiai tas pat.
