Vytautas Žeimantas. Pergalės lengvai nelaimimos

Vytautas Kvietkauskas – kūrybingas žurnalistas, talentingas organizatorius

Dabar žinomą televizijos ir radijo žurnalistą Vytautą Kvietkauską Žurnalistų namuose gali pamatyti dažnai. Ir ne su mikrofonu rankose ar šalia televizijos kamerų. Šiandien jis daugiau organizatorius, derybininkas, naujų idėjų katalizatorius, nes aktyviai dalyvauja būsimo Lietuvos žurnalistų sąjungos jubiliejaus paminėjimo rengime, yra vienas svarbiausių šio jubiliejaus rengimo varikliu.

Taip, šie metai Lietuvos žurnalistų sąjungai neeiliniai, greitai švęsime sąjungos įkūrimo 90-metį. Nutarta pažymėti plačiai – su iškilmingu renginiu Valdovų rūmuose, mokslinėmis konferencijomis, parodomis, specialiai tai progai rengiamiems almanacho “Žurnalistika” numeriais, televizijos ir radijo laidomis, publikacijomis periodikoje. Taigi V. Kvietkauskui, kaip, beje, ir kitiems jubiliejinių akcentų rengimo štabo nariams darbo yra per akis. Ir atsakingo darbo, kurio bet kam nepatikėsi. Čia yra reikalingi žmonės mokantys organizuoti respublikinio lygio renginius, gerai žinantis režisūros, žiniasklaidos subtilybes, Būtent todėl šie darbai ir yra patikėti žmonėms, turintiems tokį patyrimą. Kokį turi V. Kvietkauskas.

Radijuje ir televizijoje: naujų laidų iniciatorius

Su Vytautu susipažinau dar studijuodamas Vilniaus universitete. Jau tada jis išsiskyrė iš kitų studentų savo visuomeniškumu, aktyvumu. Jau būdamas ketvirtame kurse jis peržengia tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos komiteto duris ir įsidarbina radijuje. Nuo 1973 m. pradeda vesti savaitinę laidą saugaus eismo tema „Sankryža“. Užbėgdamas įvykiams už akių negaliu nepasakyti, kad jis šią laidą su pertraukomis vedė net iki 2018 m. birželio. 1975 m. jis sukuria ir veda laidą „Keliai. Mašinos. Žmonės“. Ši laida LRT transliuojama ir dabar. Manau, jis pelnytai yra apdovanotas Susisiekimo ministerijos ženklu “Saugaus eismo garbės ekspertas”.

1988 m. Vytautas inicijuoja ir sukuria TV laidą „Labas rytas“. Jis buvo ir pirmasis šios, transliuojamos iki šiol, laidos vedėjas.

1993 m. jis įkūrė naują Vilniaus televiziją. Jai ne tik vadovavo, bet ir rengė pokalbių, diskusijų laidas. 1996–1997 metais jis buvo LRT generalinis direktorius. Vėliau vėl grįžo į Vilniaus televiziją, kurios direktoriumi buvo iki 2000 m. Buvo Regioninių televizijų asociacijos prezidentas.

Seimo narys

Ypač jo, kaip pilietiškai drąsaus, talentingo žurnalisto bruožai atsiskleidė prasidėjus Atgimimui, formuojant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo strategiją ir taktiką. Vytautas tampa vienu populiariausiu žurnalistu šalyje.

Pasitikėjimas buvo toks didelis, kad 1990 m. jis išrenkamas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Į Lietuvos Seimą jis buvo išrinktas ir 2000 m.
Jis yra apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Aktyvus parolimpinio sporto organizatorius
Vytautas Kvietkauskas daugiau kaip 20 metų (1992–2005, 2009-2017) buvo Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas. Buvo ir Europos parolimpinio komiteto narys. Nuo 2010 m. yra Parolimpinio sporto rėmimo fondo direktorius.

Rūpintis neįgaliųjų sportu, jo plėtra, nelengvas, sakyčiau, labai sudėtingas reikalas. Veikla plati – nuo neįgaliųjų sportininkų rengimo, jų aprūpinimo iki startų Europos ir pasaulio čempionatuose bei Lietuvos parolimpinės rinktinės sudarymo ir jos dalyvavo Pasaulio parolimpinėse žaidynėse, kurios kas ketveri metai buvo rengiamos po vasaros Olimpinių žaidinių, ir vykdavo tuose pačiuose stadionuose.

Būta daug rūpesčių, būta ir džiaugsmo, pavyzdžiui, kai iš Barselonos parolimpinių žaidynių, kur pirmą kartą suplevėsavo mūsų valstybės trispalvė, Lietuvos sportininkai atsivežė net septinis medalius. Arba Rio de Žaneiras, į kurį V. Kvietkauskas paskutinį kartą vežė parolimpinę rinktinę. Iš Brazilijos Lietuvos vyrų golbolo rinktinė grįžo su olimpiniais aukso medaliais. Aukso ir sidabro medalius iškovojo ir lengvaatletis Mindaugas Bilius…

Manau, džiugesio netrūko ir kai jis buvo apdovanojamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ”Olimpiniais žiedais” bei „Olimpine žvaigžde“, Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, kitais apdovanojimais.

Pergalės pasauliniame lygyje lengvai nelaimimos. V. Kvietkauskas nelenktyniavo su neįgaliaisiais stadione, tačiau daug darė, kad mūsų sportininkai turėtų geras galimybes tobulėti, siekti aukštų rezultatų. Be to, būdamas žurnalistu, aktyviai propagavo parolimpinę veiklą. Tik jo įkalbėtas sėdau rinkti medžiagą apie šį judėjimą ir parašiau monografiją “Lietuvos parolimpinis sportas 1991-2011 m.”.

Sukurti filmai, renginių scenarijai

V. Kvietkauskas aktyviai dalyvavo kuriant televizijoje filmus, skirtus neįgaliųjų sporto propagavimui. Jo iniciatyva (rašė scenarijus, filmavo, konsultavo) pasirodė filmai, skirti Lietuvos sportininkams, dalyvavusiems parolimpinėse žaidynėse ir ten laimėjusiems medalius – Atlantoje (1996 m.), Sidnėjuje, (2000 m.), Londone (2012), ruošiantis Rio de Žaneirui (2016).

O pirmieji V. Kvietkausko televizijos dokumentiniai filmai pasirodė dar 1980 m. Vienas buvo apie futbolo ir krepšinio sirgalius, sportininkų palaikymą varžybų metu, kitas – apie Lietuvos buities tarnybos praktiką.

– Man įsiminė filmas apie lakūną bandytoją ir kosmonautą Rimantą Stankevičių. Tada, maždaug apie 1984 metus, gavome leidimą ir su operatoriumi Jonu Dovydaičiu apsilankyti Baikonuro kosmodrome. Taip gimė filmas apie Rimantą Stankevičių. Jis buvo ne eilinė figura. Būtų pirmasis lietuvis pakilęs į kosmosą. Deja, jis žuvo lėktuvo katastrofoje,” – sako V. Kvietkauskas.

Kūrė V. Kvietkauskas ir įvairių renginių scenarijus. 1998 m. jis sukūrė Geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dešimtuko pagerbimo scenarijų. 2005 m. jis sukūrė ir Auksinių krivulių, skirtų pagerbti geriausias šalies savivaldybes, apdovanojimų renginio scenarijų. Abu šie renginiai vyksta kasmet.

O dabar kolega V. Kvietkausko planuose – pakiliai ir turiningai paminėti Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-metį. Palinkėkime jam sėkmės.